Tyrimas įrodė: valstybės kontroliuojama kolektyvinių derybų sistema geriau saugo darbuotojus

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) suskirstė šalis į penkias skirtingas kolektyvinių derybų sistemas. Ši klasifikacija sudaro prielaidas išmatuoti ekonometrinį skirtingų kolektyvinių derybų sistemų poveikį darbo rinkai per 1980-2015 m. laikotarpį, įvertinant tokius veiksnius kaip verslo ciklo būklė, darbo jėgos ypatybės ir kontroliuojamų kolektyvinių sutarčių naudojimas.

Rezultatai aiškinami atsižvelgiant į visiškos decentralizacijos sistemą. Pastaroji yra apibrėžiama kaip modelis, kuriame derybos iš esmės apsiriboja tik įmonės lygmeniu, be visiškos nacionalinių darbuotojų ir darbdavių organizacijų ar vyriausybės įtakos bei kontrolės, arba jų yra labai mažai.

Išvados yra stulbinančios. Pasirodo, geram darbo rinkos rodikliui svarbiausia ne tai, ar kolektyvinės derybos vyksta įmonės lygmeniu – daug svarbiau yra jų koordinavimas. Palyginti su visiškai decentralizuotų derybų sistema, užimtumo lygis yra gerokai didesnis, kai profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos sugeba derinti skirtingų derybų šalių derybines darbotvarkes pagal bendrus nacionalinius tikslus (pavyzdžiui, Belgija, Šiaurės šalys, Vokietija, Austrija ir Nyderlandai).

Taip pat išvados rodo, kad centralizuotos kolektyvinės derybų sistemos, nors ir silpnai koordinuojamos, taip pat rodo santykinai geresnius užimtumo rezultatus, palyginti su visiškai decentralizuotomis sistemomis (Prancūzija, Ispanija, Italija, Portugalija, Slovėnija).

Profesinės sąjungos dažnai kaltinamos dėl to, kad jos negina silpnesniųjų darbuotojų grupių, tokių kaip moterys, jaunimas ir nekvalifikuoti darbuotojai. Tačiau šis naujasis OECD tyrimas paneigia šią stereotipinę nuostatą, mat jo rezultatai rodo, jog koordinuojamose ar centralizuotose derybų sistemose jaunimo, moterų ir nekvalifikuotų darbuotojų nedarbo lygis yra žymiai mažesnis.

Išvados taip pat parodė, kad įmonių, kuriose taikomos centralizuota ir daugialypė kolektyvinių derybų sistema, veiklos rezultatai per ketverius ekonominės krizės metus nuo 2009 m. buvo daug geresni lyginant su tomis, kurios neturėjo kolektyvinių sutarčių.

Taigi, matome, kad šiuos rezultatus reikia vertinti rimtai. Todėl politikos formuotojai turėtų stengtis vengti teikti pasiūlymus, kurie gali susilpninti nacionaliniu lygmeniu kontroliuojamą (centralizuotą) kolektyvinių derybų sistemą.  

Parengta pagal socialeurope.eu informaciją