Pereiti prie turinio

TDO tyrimas atskleidė galimus profesinių sąjungų ateities scenarijus

Dalintis:

Darbo pasaulis kinta labai sparčiai: darbo vietų mažėjimas apdirbamojoje pramonėje, nestandartinis ir lankstus darbas bei šešėlinės ekonomikos augimas, kartu keičiant darbo teisės nuostatas ir ribojant profesinių sąjungų veiklą – visa tai gali būti priežastys, dėl kurių visame pasaulyje pastebimas narystės profesinėse sąjungose mažėjimas.

Be to, profesinės sąjungos susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais: skaitmenine ekonomika ir tai, kaip ji keičia darbo vietas bei darbo santykius; socialine atskirtimi tarp darbuotojų, turinčių stabilų, apmokamą darbą bei nuolatines pajamas, ir darbuotojų, turinčių nenuolatinį, blogai apmokamą darbą.

Stebėdamas šias tendencijas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbuotojų veiklos biuras (ACTRAV) inicijavo tyrimą „Profesinių sąjungų pusiausvyra“, kurį atliko profesorius Jelle Visser (Amsterdamo universitetas). Šios analizės tikslas – išnagrinėti dabartinę profesinių sąjungų padėtį ir numatyti galimus ateities scenarijus.

Pirmojoje šio darbo dalyje aprašoma dabartinė profesinių sąjungų padėtis ir nagrinėjami narystės pokyčiai bei profesinių sąjungų tankis 18-oje pasaulio regionų Afrikoje, Amerikoje, Azijoje ir Europoje nuo 2000 m. Tai atliekama atsižvelgiant į ekonomikos ir darbo rinkos pokyčius, susijusius su ekonomine plėtra, technologiniais pokyčiais ir deindustrializacija, globalizacija, migracija, politikos ir darbo santykių reguliavimu.  

Antroje analizės dalyje bandoma įvertinti įvairių sąlygų įtaką profesinių sąjungų veiklai: pajamų lygį ir žemės ūkio ar pramonės dalį; šešėlinės ekonomikos dydį; etninę įvairovę ir konfliktus; darbo teisių pažeidimus; kolektyvinių derybų dalyvius ir darbuotojų bei vadovų santykius; profesinių sąjungų susiskaidymą.

O štai trečiojoje dalyje pateikiami keturi galimi profesinių sąjungų ateities scenarijai:

  • profesinių sąjungų atskirtis tęsiantis dabartinėms narystės mažėjimo bei senėjimo tendencijoms;
  • profesinių sąjungų dualizacija, kai jos, esant nestabilioms sąlygoms, stiprins savo pozicijas mažėjančius išteklius nukreipdamos ne į pažeidžiamiausių, bet artimiausių narių gynimą, reikalaujantį mažiau resursų;
  • profesinių sąjungų pakeitimas kitomis socialinio veiksmo ir apsaugos formomis, kurias teiks darbdaviai, valstybė, tarpinės agentūros, nevyriausybinės organizacijos ar kylantys įvairūs socialiniai judėjimai;
  • profesinių sąjungų atsigavimas, grindžiamas politika ir koalicijomis, kurios sustiprintų profesines sąjungas, kaip svarbų veikėją, formuojant „naująją nestabilią darbo jėgą“ skaitmeninėje ekonomikoje.

Visą TDO tyrimo „Profesinių sąjungų pusiausvyra“ tekstą rasite čia:

Dokumentas anglų kalba

Dokumentas rusų kalba 

 

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija