Pereiti prie turinio

TDO: akivaizdu, kad krizė smogė per moterų ir mažiausiai uždirbančių atlyginimus

Dalintis:

Naujajame Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) leidinyje „Pasaulinė atlyginimų ataskaita 2020/2021“ teigiama, kad 2020 m. I pusmečio atlyginimų analizė rodo, jog pandemijos krizė jau artimiausiu metu galimai sukels didžiulį spaudimą mažinti atlyginimus. Tačiau jau dabar akivaizdu – ši krizė labiausiai paveikė moterų ir mažai apmokamų darbuotojų atlyginimus.

Ataskaitoje pažymima, kad, nors vidutinis darbo užmokestis trečdalyje duomenis pateikusių šalių didėjo, tai daugiausia lėmė tai, jog didelis skaičius mažiau uždirbančių darbuotojų prarado darbą ir todėl iškraipė bendrą vidurkį, nes jie nebebuvo įtraukti į duomenis apie atlyginimus gaunančius asmenis.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalyse, kuriose buvo imtasi griežtų užimtumo išsaugojimo priemonių, krizės padariniai pirmiausia buvo jaučiami kaip darbo užmokesčio kritimas, o ne didelis darbo vietų praradimas.

Krizė smarkiai paveikė mažiau apmokamus darbuotojus: žemesnės kvalifikacijos darbuotojai prarado daugiau darbo valandų nei geriau apmokamos vadovų ar kvalifikuotų darbuotojų pareigybės. Remiantis 28 Europos šalių duomenimis, be laikinų subsidijų, net pusė mažiausiai apmokamų darbuotojų būtų praradę apie 17,3 proc. darbo užmokesčio.

Be subsidijų vidutinis visų darbuotojų grupių prarastas darbo užmokestis būtų 6,5 proc. Tačiau darbo užmokesčio subsidijos kompensavo 40 procentų šios sumos.

„Nelygybės augimas, kurį sukėlė krizė COVID-19, kelia grėsmę skurdo gilėjimui ir socialiniam bei ekonominiam nestabilumui, kuris būtų pražūtingas“, – sako TDO generalinis direktorius Guy Ryder.

„Mūsų atsigavimo strategija turi būti orientuota į žmones: reikalinga tinkama darbo užmokesčio politika, kurioje būtų atsižvelgiama į darbo vietų ir įmonių tvarumą, taip pat sprendžiama nelygybės problema ir poreikis išlaikyti paklausą. Jei ketiname kurti geresnę ateitį, turime išspręsti ir keletą nepatogių klausimų, tarkime, kodėl didelės socialinės vertės darbai, pavyzdžiui, globėjai ir mokytojai, dažnai yra susiję su mažu atlyginimu “.

Pažymėtina, kad ataskaitoje pateikiama minimalaus darbo užmokesčio sistemų analizė, kuri galėtų atlikti svarbų vaidmenį kuriant tvarų ir teisingą atsigavimą. Minimalus atlyginimas šiuo metu tam tikra forma egzistuoja 90 procentų TDO valstybių narių. Tačiau, dar prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, 266 milijonai žmonių – 15 procentų visų pasaulio darbuotojų – uždirbo mažiau nei valandinį minimalų atlyginimą dėl to, kad buvo nesilaikoma įstatymų, dirbo neformaliai, arba dėl to, kad buvo teisiškai neįtraukti į užimtumo politikos schemas. Beje, didžioji dalis šių darbuotojų – moterys.

Su visu TDO ataskaitos (anglų k.) tekstu galima susipažinti čia: https://bit.ly/37myHK8

 

Pagal TDO informaciją parengė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija