Skirtumas tarp moterų ir vyrų atlyginimų šiandien – skurdi senatvė rytoj

Nuolat reiškiame nepasitenkinimą dėl  menkų pensijų, nesaugios ir neorios senatvės, tačiau retai kuris pagalvojame, kad viena iš priežasčių – moterų ir vyrų darbo užmokesčio nelygybė. Žinome, kad moterys Lietuvoje gyvena ilgiau, dažnai lieka vienišos ir turi tenkintis menka pensija, kurią tokią sukaupė todėl, kad aukojo karjeros galimybes šeimai, dirbo trumpiau, gavo menkesnį uždarbį.

Balandžio 18 dieną Moterų informacijos centras suorganizavo verslo pusryčius, kuriuose dalijantis patirtimi būtų ieškoma geriausių kelių nelygybei panaikinti. Į šį neįprasto formato renginį atvyko „Swedbank”, Moterų informacijos centro, kitų visuomeninių organizacijų, profesinių sąjungų atstovai, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, ekspertai iš Mykolo Romerio universiteto, Danijos ir Ispanijos.  

Nepaisant įspūdingų skaičių, kas kartą  prabilus apie moterų ir vyrų pajamų nelygybę kyla neigimo ir pasipriešinimo banga, kurią sukuria stereotipai ir neišmanymas. Yra nustatyta, kad apie 40 procentų pajamų nelygybės priežasčių sudaro pamatuojami veiksmai, likusioji dalis – diskriminacija lyties atžvilgiu.

Mykolo Riomerio universiteto specialistės – Prof. dr. habil. Ona Gražina Rakauskienė, Dr. Vaida Servetkienė, Dr. Eglė Krinickienė – atliko darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių analizę. Šis darbas taps atspirties pagrindu plėtojant tolesnius veiksmų planus kovojant su šiuo reiškiniu.

Dr. Eglė Krinickienė pabrėžia, kad nors lyčių lygybė – viešai deklaruojama ES vertybė, stebina lėti jos įgyvendinimo tempai ir pasyvi politinė valia. „Stereotipai vis dar gyvybingi. Lietuvos atveju Vilniuje stebiu palankias tendencijas jaunimo tarpe, kuomet  poroje gyvenantys jauni žmonės lygiaverčiai dalinasi vaikų priežiūros ir namų ruošos darbus, kad abu galėtų vienodai darbuotis ir kilti karjeros laiptais. Bet Vilnius – dar ne visa Lietuva. Turime provincijos miestelius: čia žmonės yra skirtingo išsilavinimo lygio, taip pat didėjant amžiui, mažėja sąmoningumo moterų ir vyrų lygių galimybių atžvilgiu. O juk lygios galimybės darbo rinkoje – tai kelias į mažesnį pajamų atotrūkį tarp lyčių, o ateityje – ir į vienodą, be atotrūkio, senatvės pensiją“, – pažymi ekspertė. 

Kad politinės valios ir veiksmų neužtenka kovojant su darbo užmokesčio nelygybe, sutinka ir viceministras Eitvydas Bingelis: „akivaizdu, kad vien tik įstatyminis reguliavimas nėra ir nebus veiksmingas, jeigu visuomenėje nebus supratimo, kokia svarbi kiekvienam iš mūsų yra darbo užmokesčio atotrūkio tema. Todėl visuomenės švietimas, darbuotojų ir darbdavių įsitraukimas kuriant priemones ir jas įgyvendinat  yra ypač reikšmingi. Segregacijai darbo rinkoje daug įtakos turi ir susiformavę stereotipai apie moterų ir vyrų vaidmenis tiek profesiniame gyvenime, tiek šeimoje, todėl svarbu imtis priemonių ir aktyviai dirbti siekiant mažinti šiuos stereotipus. Galimybės derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus reikšmingai prisideda siekiant moterų ir vyrų lygybės darbo rinkoje. Ypač svarbu skatinti vyrus dažniau prisiimti šeiminius įsipareigojimus, tokius kaip vaikų, artimųjų priežiūra ir kt.” Tačiau jis taip pat pažymi, kad, kalbėdami apie lyčių lygybę darbe turėtume nepamiršti ir vyrų, mat vis dar yra sričių, kuriose dominuoja moterys, pavyzdžiui, socialinis darbas, o stereotipai dėl aktyvesnio vyrų įsitraukimo, deja, išlieka gajūs.

E. Bingelis sako, kad turėtume žvelgti dar plačiau: paskutiniais Pasaulio banko paskaičiavimais, kasmet dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio visi  prarandame 160 trilijonų JAV dolerių, taigi panaikinus šį atotrūkį  pasaulio šalių bendrasis vidaus produktas išaugtų dvigubai.

Puiku, kai iniciatyvos šalinti nelygybę imasi darbo vietas kuriantieji. Nenuostabu, kad geriausius rezultatus demonstruoja modernios, tarptautinės įmonės. „Swedbank“ – viena tokių, dar 2015 metais pasitvirtinusių lyčių lygybės ir įvairovės politiką ir užsibrėžusių tikslą panaikinti nepagrįstą darbo užmokesčio skirtumą tarp vyrų ir moterų, užimančių tas pačias pareigas.

„Per kelis aktyvaus darbo metus sumažinome šį skirtumą iki 1 % bei pasiekėme, kad vyrų ir moterų santykis tarp visų lygų vadovų būtų apie 50/50. Taip pat džiaugiamės tuo, kad nuosekliai edukuodami darbuotojus jau išugdėme atitinkamą organizacinę kultūrą ir sąmoningumo lygį. Lyčių lygybė tapo mums vertybe, kuria remiamės kasdien. Pavyzdžiui, mums jau yra visiškai įprasta kelti klausimą, kodėl konkrečioje diskusijų panelėje arba renginio programoje pranešėjai yra vien tik vyrai arba vien moterys“, – sakė banko valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė 

Lietuvos nevyriausybinės organizacijos jau kelis dešimtmečius kovoja su visomis nelygybės apraiškomis. Ir tai, kad šiandien vis garsiau apie tai kalbame ir jaučiame poslinkius į gerąją pusę – didelis jų nuopelnas. Moterų informacijos centras – viena tokių. Šiuo metu kartu su partneriais įgyvendinamu projektu #vertipolygiai siekiama išsiaiškinti pajamų atotrūkio priežastis, šviesti visuomenę ir siekti, kad nelygybė būtų panaikinta.

Projekto partneriai:

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Asociacija Moterų informacijos centras

Mykolo Romerio universitetas

Projektą „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr.820731 (REC-RGEN-PENS-AG-2017)  iš dalies remia Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa (2014 – 2020)

Straipsnyje panaudota Moterų informacijos centro medžiaga