Sausio 31-oji darbo pasaulyje

Dalintis:

Nuotraukoje: 1919 m. sausio 31 dienos streikas Glazgo mieste, Šv. Jurgio aikštėje

Kas įvyko sausio 31 dieną darbuotojų judėjimo istorijoje?

  • 1907 m, Kanada. Toronte daugiau nei 400 moterų, telefono operatorių,  išėjo į gatves po to, kai bendrovė „Bell Telephone“ bandė įvesti ilgesnių darbo valandų grafiką ir už tai mokėti mažesnį darbo užmokestį.
  • 1912 m. Australija. Brisbene prasidėjo streikas, palaikantis tūkstančius tramvajų vairuotojų, kurie buvo atleisti vien dėl to, kad segėjo profesinės sąjungos ženklelius.
  • 1913 m. Airija. Statybos sektoriaus darbuotojai grįžta į darbo vietas po lokauto Dubline, tačiau prieš tai jie turėjo pasirašyti pažadą išstoti iš Airijos darbininkų profesinės sąjungos (ITGWU).
  • 1919 m. Jungtinės Amerikos Valstijos. Šią dieną Niujorke buvo įsteigta Skalbėjų profesinė sąjunga – pirmoji moterų profesinė sąjunga JAV, jai vadovavo Kate Mullany. Šios profesinės sąjungos dėka per ateinančius kelerius metus moterų atlyginimas padidėjo nuo 2 iki 14 JAV dolerių per savaitę.
  • 1919 m. Jungtinė Karalystė. Glazgo centre pavežėtojai susirėmė su policijos pareigomis. Tąkart Škotijos valstybės sekretorius pavadino streiką „bolševikų sukilimu“.
  • 1919 m. Šiandien minime ir kitą sukaktį: lygiai prieš šimtą metų Glazgo Šv. Jurgio aikštėje susirinko per 60 000 darbininkų ir jų šeimų narių – vyrų, moterų ir net vaikų (tai buvo dar sausio 27 dieną prasidėjusio streiko tęsinys, kurio metu streikuojantys darbininkai reikalavo 40 darbo valandų savaitės). Policija su streikuotojais ėmė kovoti guminėmis lazdomis, o britų kariuomenės pajėgos į gatves išvažiavo su 6 tankais. Buvo areštuota didžioji dalis streiko organizatorių, tačiau apie žuvusius nepranešama.  Vis dėlto, net ir po šio streiko darbdaviai nesutiko trumpinti darbo savaitės iki 40 valandų – liko 47 valandos.  
  • 1938 m. Jungtinės Amerikos Valstijos. San Antonio mieste, Teksaso valstijoje, 12 000 pekano riešutų lukštentojų, dauguma jų – moterys iš Ispanijos, streikavo dėl didesnio darbo užmokesčio ir pilietinių teisių.

Pagal labourstart.org ir en.wikipedia.org informaciją parengė Jūratė Jasiūnienė