Profesinės sąjungos: didesnis darbo užmokestis yra pagrindinis ekonomikos atsigavimo elementas

Spalio 7 d., Pasaulio profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) iniciatyva, minima jau 10 –oji Pasaulinė oraus darbo diena. Šią dieną profesinės sąjungos, profesinių sąjungų federacijos ir kitos darbuotojų asociacijos vykdo įvairias akcijas, organizuoja konferencijas, ar kitaip skleidžia oraus darbo idėją.

„Darbo užmokestis – ne pašalpa“

Tarptautinė darbo organizacija terminą “orus darbas” apibrėžia, kaip darbą, kuris užtikrina tinkamą atlyginimą, saugumą, socialinę apsaugą šeimoms, geresnes asmeninio tobulėjimo ir socialinės integracijos perspektyvas, laisvę žmonėms išreikšti savo problemas, organizuotis ir dalyvauti priimant sprendimus, turinčius įtakos jų gyvenimui bei lygias galimybes moterims ir vyrams.

Lietuvos profesinės sąjungos solidarizuojasi su viso pasaulio ir Europos profesinėmis sąjungomis ir pažymi šią dieną su šūkiais „Viešojo sektoriaus darbuotojams būtina didinti atlyginimus”, „Darbo užmokesčio didinimas – ekonomikos augimo garntas“, „Darbo užmokestis – ne pašalpa“, „Oriai gyventi iš MMA – misija neįmanoma“, tokiu būdu siekdamos atkreipti dėmesį į mažiausias pajamas gaunančius darbuotojus, jų šeimas, į socialinio dialogo plėtrą ir jo svarbą. 

„Reikalaujame atlyginimų augimo, saugių ir sveikų darbo sąlygų, realaus socialinio dialogo su darbuotojų atstovais, mokymosi prieinamumo visoms amžiaus grupėms ir orių pensijų visą gyvenimą dirbusiems mūsų piliečiams. Daugiau dėmesio turi būti skiriama šeimai – darbo ir laisvalaikio suderinamumui, darbo laiko lankstumui, pakankamam kiekiui ikimokyklinių įstaigų bei vyresnio amžiaus gyventojų slaugos užtikrinimui.“, – teigiama Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pranešime, skirtame Oraus darbo dienai.

Dirbančiųjų skurdo problema gilėja

Pasak LPSK generalinės sekretorės Janinos Matuizienės, Lietuvoje vis dažniau kalbama ne apie orų darbą, o  apie skurdą darbe: net ir dirbdamas 8 valandas per dieną ir daugiau, Lietuvos darbuotojas neužtikrina savo ir šeimos pagrindinių poreikių.

„Didžiausią skurdo riziką patiria šeimos, kurias sudaro vienas suaugęs asmuo su vaikais, šeimos su trimis ir daugiau vaikų bei vieniši asmenys. Daugumos tokių gyventojų pajamos yra 7-8 kartus mažesnės už penktadalio turtingųjų visuomenės narių pajamas. Kylant kainoms, artėjant šildymo sezonui, šios problemos dar labiau slėgs mažiausias pajamas gaunančius žmones. Lietuvoje akcentuojama vaikų skurdo problema, tačiau ją pavyks išspręsti tik padidinus tėvų pajamas.“, – pažymi J. Matuizienė.

„Dalyvaudama Darbo ginčų komisijos darbe tiesiogiai susiduriu su dirbančiųjų skurdo reiškiniu, kuomet darbuotojams išmokamas ne visas jiems priklausantis darbo užmokestis, arba jis visai nemokamas.“, – teigia Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininko pavaduotoja-teisininkė Dalia Jakutavičė. „O kiek darbuotojų nedrįsta kreiptis dėl neišmokėto atlyginimo, arba kreipiasi per vėlai…“, – samprotauja LPPSF atstovė.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai iš darbdavių darbuotojų naudai buvo išieškota per 3 mln. eurų, o šių metų I-ąjį pusmetį – daugiau nei 2 mln. eurų.

Nerimaujama dėl silpnėjančios kolektyvinių derybų struktūros

„Stebime nerimą keliantį procesą, jog stambių korporacijų savininkai ir akcininkai kraunasi didžiulį pelną iš dividendų, tačiau juo nelinkę dalintis su darbuotojais, todėl šiuo metu net 10 proc. dirbančiųjų patiria tokio reiškinio, kaip dirbančiųjų skurdas, pasekmes:  darbuotojams vis sunkiau patenkinti net ir elementarius savo poreikius, o jų perkamoji galia – pagrindinis ekonomikos variklis – mažėja. Vis didesnė dalis darbuotojų kasdien jaučia įtampą ir nesaugumą, ypač turintys šeimas.“, – su nerimu pažymima IndustriAll Europe (Europos pramonės profesinių sąjungų) pranešime.

Pasak IndustriAll Europe generalinio sekretoriaus Luc Triangle, šią situaciją, kai stambios kompanijos vardan pelno vykdo nesąžiningą veiklą išnaudodamos darbuotojus, kaip pigią darbo jėgą, dar labiau paskatino Europos Sąjungos (ES) institucijų ir nacionalinių vyriausybių sprendimai, kurie susilpnino kolektyvinių derybų galią ir profesinių sąjungų galimybes ginti darbuotojų teises ir garantijas.

„Kadangi atsakingos ES institucijos pagaliau pripažino, kad didesnis darbo užmokestis nėra tik visos problemos dalis, o pagrindinis ekonomikos atsigavimo elementas, jos turėtų imtis veiksmų bei priemonių, kad būtų atkurtos kolektyvinių derybų struktūros, nes tai yra geriausias būdas skatinti darbo užmokesčio augimą. Remiame visas profesines sąjungas ir darbuotojus, kurie imasi priemonių darbo užmokesčio didinimui – jie to nusipelno, be to, tai yra naudinga ekonomikos plėtrai.“, – teigia L. Triangle.   

Parengė Jūratė Jasiūnienė

Šaltiniai:

industriall-europe.eu

lpsk.lt

vdi.lt