Prielaidų didėti MMA yra, tačiau kiek – nesutariama

Rugsėjo 5 d. Trišalėje taryboje nesusitarta, kiek nuo kitų metų pradžios galėtų kilti minimali mėnesio alga (MMA). Vyriausybė mato galimybę sausio 1 d. ją kelti iki 400 eurų (šiuo metu – 380 eurų), kartu būtų svarstomas neapmokestinamojo minimumo (NPD) kėlimo klausimas. 

Profesinių sąjungų atstovai pasisakė už 420 eurų kartu numatant MMA kėlimo grafiką. Įvardinti konkretų skaičių šiame posėdyje atsisakė darbdavių atstovai, nes MMA kėlimo svarstymui esą nepasiruošta. Galiausiai nuspręsta klausimą perduoti svarstyti darbo grupei prie Trišalės tarybos, dar anksčiau sudarytai numatyti MMA kėlimo kriterijams.

Vyriausybės pozicija

Vyriausybės atstovas Trišalėje taryboje Lukas Savickas priminė, jog vienas iš pagrindinių Vyriausybės prioritetų – gyventojų pajamų didinimas. Pasak jo, Darbo kodekso nuostata MMA mokėti tik už nekvalifikuotą darbą jau davusi efektą, o numatyta mokestinė pertvarka nuo sausio 1 d. taip pat turėtų duoti didelį efektą mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams.

„Manome, kad yra kertiniai principai, tai – MMA augimas neturi viršyti atlyginimų augimo tendencijų, jos kitų metų pradžiai – 6 proc. […] Jeigu nuo sausio 1 d. MMA didėtų iki 400 eurų, tai būtų 5,3 proc. augimas, didesnis MMA kėlimas viršytų 6 proc., ir tai būtų rizikinga. Antras dalykas – minimalios algos didinimas didinimas neturėtų apkrauti valstybės biudžeto, neturėtų pažeisit mažesnių įmonių finansinio stabilumo“, – kalbėjo Premjero patarėjas L. Savickas. Be to, esą šiais metais darbo produktyvumas visiškai arba beveik neaugo.

Anot jo, valstybės konkurencingumui svarbus ir MMA bei vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis. Tarptautinis valiutos fondas rekomenduoja, kad šis santykis neturėtų viršyti 50 proc. Jeigu minimali alga kyla iki 400 eurų, tai sudarytų 47-49 proc. nuo VDU. Taigi Vyriausybės pasiūlymas dėl MMA – orientuotis į 400 eurų.

Į klausimą dėl NPD Lukas Savickas atsakęs, jog biudžeto projekte dabar šis dydis numatytas 380 eurų (dabar didžiausias NPD – 310 eurų), bet galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip bus sutarta dėl MMA.

Smulkusis verslas kartais ne tik ne smulkus, bet ir ne verslas

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, kurioje atstovaujamos 47 asociacijos, pirmininkė Dalia Matukienė informavo, kad minimalaus darbo užmokesčio didinimas asociacijoms kelia ypatingai didžiulį susirūpinimą. Ji siūlo susieti MMA su VDU dydžiu. Tereikia esą pasirinkti tinkamą santykį, atsižvelgiant į situaciją ES valstybėse, bei numatyti pasekmes. Tokiu atveju, anot pirmininkės, nekilsią jokių diskusijų. O jeigu bus atsižvelgta į profsąjungų siūlymą ir MMA pakelta iki 500 eurų, visoje šalyje teliksią trys miestai, o visur kitur ženkliai padaugės socialiai remtinų žmonių.

Kita smulkaus ir vidutinio verslo atstovė Zita Sorokienė pabrėžė, kad MMA būtina diferencijuoti pagal regionus, kam kategoriškai prieštarauja Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.

Pastarosios organizacijos pirmininkė Kristina Krupavičienė pakvietė neslapukauti ir atvirai įvardinti, kas slepiasi po vadinamojo smulkaus verslo etikete. Ji taip pat pabrėžė, jog jeigu verslas nesugeba mokėti net MMA, tai – joks verslas: „Jeigu žmonės dirba po 12 val., siuva paltus už 700 eurų, o neuždirba net minimalios algos, tai tokius fabrikus reikia uždaryti, nes tai – išnaudojimas“.

Jai pritarė kitas Trišalės tarybos narys Raimondas Tamošauskas, atstovaujantis profsąjungoms iš Klaipėdos. Jo teigimu, verslas, kuris gali mokėti tik MMA, neturi teisės egzistuoti. R. Tamošauskas taip pat priminė minimalios algos nustatymo paskirtį: ją gaunantieji turi patenkinti minimalius savo poreikius. Jis taip pat suabejojo, ar ir šiuo metu nėra daug tokių žmonių, kurie gaudami MMA yra ir socialinės paramos gavėjais. Tokiu atveju išeitų, kad valstybė remianti nesugebančius verslo daryti ar sukčiaujančius verslininkus.

Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė piktinosi, kad klausimas svarstomas „ant durniaus“, nepasiruošus, nes nėra skaičių, pagrindimo. Jai pritarė Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Andrius Romanovskis, esą MMA kėlimas vis dar politinis klausimas, o tam turi būti objektyvios ekonominės sąlygos, todėl šį procesą reikia depolitizuoti.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė priminė, kad krizės metu buvo sumažintas pelno mokestis: „Tada sutikome su tuo, tačiau jis toks ir liko iki dabar, tai gal jį reikia grąžinti, ir bus tas papildomų įplaukų šaltinis“. Jos teigimu, klausimą būtina svarstyti, „įvesti aiškumą ir padaryti sistemą“.

Reiktų MMA kėlimo grafiko

Socialinių reikalų ir darbo ministro patarėjas prof. Romas Lazutka patikslino produktyvumo sąvoką. Viešajame sektoriuje jis skaičiuojamas pagal tai, kiek išleidžiama algoms. Kai 10 metų, anot jo, nebuvo keliamas atlyginimas, o dabar pakilo, tai ir išeina, kad produktyvumas sumažėjo. Tiesa, pramonėje yra kitaip. Profesorius taip pat pasiūlė, jog MMA reiktų susieti su ekonominiais rodikliais, bet ne vien su VDU: „Su VDU negalima [sieti MMA], nes kai kylant VDU didinsim MMA, tada nukentės tie, kurie yra šalia VDU“, – kalbėjo prof. R. Lazutka. Anot jo, nustatyti minimaliai algai reikalinga „rimta formulė“.

Ūkio viceministras Ramūnas Burokas informavo, jog pagal ES statistikos tarnybos„Eurostat“ duomenis, produktyvumas Lietuvoje mažėjo pernai, o šiemet priešingai, – augo. Finansų ministerija prognozuojanti, kad 2018 m. MMA galima būtų didinti iki 419 eurų, 500 eurų galėtų pasiekti nuo 2020 metų pradžios.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, pirmininkaujanti Trišalei tarybai, priminė, kad 2015 m. Trišalėje taryboje buvo aptarti kriterijai dėl MMA kėlimo. Priminta, jog trišalė darbo grupė parengė medžiagą, kurioje numatyti penki rodikliai, apsprendžiantys MMA dydį: nedarbo, darbo našumo, vartotojų indekso, VDU, bendrojo vidaus produkto pokyčiai.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas taip pat priminė, kad minėta darbo grupė yra nusprendusi, jog yra visos prielaidos didinti MMA, tik nebuvo įvardintas skaičius. Jis siūlo minimalią algą nuo kitų metų kelti iki 420 eurų, „nes rodikliai auga ir iki sausio dar išaugs“. A. Černiauskas pasiūlė susitarti dėl MMA augimo grafiko, pvz., 2018 m. – iki 420 eurų, 2019 m. – 450, o dar kitais – 500 eurų. „Tuomet verslas galėtų pasiruošti, visi žinotų ir nebūtų tiek diskusijų“, – sakė jis.

Dėl MMA kėlimo grafiko sutiko ir darbdavių atstovai, tačiau Vyriausybės deleguoti tarybos nariai suabejojo, ar toks įsipareigojimas neviršytų realių galimybių ateityje.

MMA dydžio klausimas – darbo grupei

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas Sigitas Gailiūnas pasiūlė galvoti, kaip didinti vidutinį, o ne minimalų darbo užmokestį. „Nėra žmonių – automatiškai kyla atlyginimai, o ne dėl MMA jie auga. 20 eurų pakėlus MMA iš esmės problemos neišspręs, reikia žiūrėti, kaip iš esmės spręsti“, – kalbėjo jis.

A. Romanovsis pasiūlė į pagalbą pasitelkti Lietuvos banką, gauti jo išvadas ir tik tada spręsti dėl MMA. Darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas su tuo sutiko, nes dabar „per daug sumaišties, nesutarimo net tarp specialistų dėl produktyvumo ir kitų kriterijų“.

Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas patikslino, jog išties esančios kelios metodikos apskaičiuot produktyvumui, todėl vieni sako, kad jis kyla, kiti – kad mažėja, tačiau „faktinis produktyvumo augimas yra“.

Darbdavių atstovams nesutikus, kad posėdžio protokole būtų įrašytas konkretus skaičius, kiek Trišalė taryba rekomenduoja kelti minimalią algą, nuspręsta klausimą perduoti svarstyti darbo grupei, dar anksčiau sudarytai numatyti MMA kėlimo kriterijams. Į ją be Trišalės taryboje deleguotųjų bus pakviesti Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos atstovai.

Darbo grupės išvadas ketinama pristatyti kitame posėdyje rugsėjo 21 d., kuriame ir bus priimta Trišalės tarybos rekomendacija dėl MMA. Jam jau pirmininkaus naujas tarybos pirmininkas – Lietuvos verslo konfederacijos atstovas A. Romanovskis.

Šaltinis: lprofsajungos.lt