2024 m. lapkričio 15 d. Pramonės darbuotojai tikisi iš naujojo Seimo ambicingų tikslų ir kryptingo plano Tema: Darbuotojų teisės, Kolektyvinės derybos, Kolektyvinės sutartys, LR Seimas, Pramonė, Socialinis dialogas, viešosios paslaugos Dalintis: Didžiausia šalies pramonės darbuotojams atstovaujanti organizacija, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija (LPPSF), lapkričio 15 d. laišku kreipėsi į naujai išrinktus LR Seimo narius, perduodama darbuotojų lūkesčius ateinantiems ketveriems metams.Tautos atstovai Seime kviečiami priimti sprendimus, kurie didintų darbo užmokestį, mažintų socialinę nelygybę ir augintų socialinį teisingumą. Tai įmanoma pasiekti didinat darbo našumą, investuojant į saugesnes darbo sąlygas bei inovacijas; reguliuojant migracijos tempus.Be to, reikalinga gerinti mokestinę aplinką ir keisti gyventojų pajamų apmokestinimo principus, atsižvelgiant į progresyvumo dėsnį – apmokestinant pajamas pagal gautą jų kiekį, o ne pagal jų kilmę, mažinti mokestinę naštą dirbantiems pagal darbo sutartis.„Raginame stiprinti viešąjį sektorių skaidrinant finansavimo mechanizmus – viešieji finansai turi tarnauti ne privataus verslo kūrimui ir palaikymui, bet viešųjų įstaigų darbuotojų darbo sąlygų, jų teikiamų paslaugų kokybei gerinti, užtikrinant paslaugų prieinamumą“, – akcentuojame rašte.Naujausi duomenys apie žūtis darbe rodo, kad vis dar per atsainiai žvelgiama į darbuotojų sveikatą ir saugą darbo vietose. Todėl laiške pažymima, kad būtina skatinti darbdavius skirti daugiau dėmesio saugių ir sveikatą tausojančių darbo vietų kūrimui. Be to, svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine darbuotojų sveikata.LPPSF pirmininkė, Trišalės tarybos narė, Dalia Jakutavičė pažymi, kad šią LR Seimo kadenciją ypač svarbu skatinti socialinį dialogą, stiprinti kolektyvinių derybų galią ir didinti kolektyvinių sutarčių skaičių: tai ragina ir Europos Sąjungos institucijos bei teisės aktai, pavyzdžiui, prieš porą metų priimta ES Direktyva dėl deramo minimalaus darbo užmokesčio, kurią jau turi pradėti įgyvendinti valstybės narės.„Susitarimų ir kolektyvinių sutarčių galia šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau vertinama – Lietuvoje, deja, kolektyvinių sutarčių dar turime nepakankamai, lyginant su tomis Europos šalimis, į kurias lygiuojamės, ypač privačiame sektoriuje. O juk susitarimai yra neatsiejama stabilios demokratinės visuomenės sudėtinė dalis“, – atkreipia dėmesį D. Jakutavičė.„Tikimės, kad naujieji Seimo nariai įsiklausys į pramonės sektoriaus darbuotojų balsą. Šiame sektoriuje dirba per 232 tūkst. asmenų – tai sudaro apie 18% visų šalies dirbančiųjų. Tad pramonė – tai Lietuvos ekonomikos variklis, reikšmingai prisidedantis prie šalies gerovės ir augimo“, – pažymi LPPSF lyderė.Ji sako, kad jautrioje geopolitinėje situacijoje būtina susitelkti į ambicingus tikslus bei veikti kryptingai, naudojantis jau sukurtais socialinio dialogo mechanizmais bei juos tobulinant ir efektyviai pritaikant praktikoje. LPPSF vienija darbuotojus iš energetikos, chemijos pramonės, statybos, komunalinių įmonių. Ji yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK), Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU), Europos pramonės profesinės sąjungos (IndustriallEurope), Tarptautinės viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (PSI) narė.