Pasitikėjimas tarp vadovų ir darbuotojų – sėkmingos įmonės veiklos variklis

Jeigu tarp vadovo ir darbuotojų atsivėrusi nepasitikėjimo bedugnė, naivu būtų tikėtis, kad įmonė efektyviai dirbs ir laimės konkurencinę kovą. Mat pasak lyderystės specialistų, pasitikėjimas yra aukščiausia žmonių motyvacijos forma – jis išryškina visas geriausias žmonių savybes. Įprastą gyvenimą ir darbo ritmą sujaukusi pandemija taip pat parodė, kaip svarbu įmonėje puoselėti pasitikėjimu bei supratimu grįstus vadovo ir komandos santykius.

Sunkumų akivaizdoje svarbu nedingti, bet komunikuoti

Įmonėse, kuriose įdiegta tarpusavio pasitikėjimo atmosfera, kai rūpi bendri rezultatai, o ne tik asmeniniai tikslai, akivaizdžiai geresnė darbuotojų tarpusavio komunikacija, specialistai labiau įsitraukę ir patenkinti darbu, o bendrovės veiklos rezultatai yra aukštesni.

Laura Rimkutė, verslo psichologė, konsultacijų UAB „Triple O Consulting“ partnerė, atkreipia dėmesį, kad darbuotojai dažnai yra sutrikę ir sumišę, jiems reikalingas žmogus, kuris suteiktų bent kokios nors ramybės ir pats spinduliuotų ramybe ir pasitikėjimu.

Pasak jos, vadovams pirmiausia svarbu patiems susitvarkyti su savo emocijomis ir nusiteikti kiek įmanoma pozityviau. Ir nedingti – kasdienė komunikacija su savo darbuotojais yra būtina. Tai padeda sumažinti neigiamų kalbų, didinančių paniką, kiekį ir nuramina žmones.

Aiškiai įvardintų tikslų reikšmė

Kai vadovas nuosekliai paaiškina, kodėl įmonė įgyvendina konkrečius projektus, kokių rezultatų siekiama ir kokios naudos tikimasi, kitaip tariant, nupiešia platesnį veiklos vaizdą, komandai tampa lengviau suprasti savo atliekamo darbo prasmę ir indėlį bendrą rezultatą. Kartu dalinimasis bendrovės siekiais ir vizija, sukuria atvirumo atmosferą ir skatina skaidrią tarpusavio komunikaciją.

Neuroekonomikos profesorius Paulas J. Zakas pažymi, kad netikrumas dėl įmonės veiklos krypties gali būti lėtinio darbuotojų streso priežastimi, kuri slopina oksitocino išsiskyrimą ir kenkia komandiniam darbui.

Todėl vadovams svarbu: tiksliai suformuluoti įmonės tikslus; paaiškinti, kokia darbo praktika galioja įmonėje; pasakyti, kokių rezultatų tikimasi.

Kai darbuotojas nežino, ko tiksliai iš jo tikisi vadovas, tokia dviprasmybė ne tik sukelia sumaištį, bet ir ardo pasitikėjimą vadovybe.

Ką daryti:

• Išsiaiškinti, ką iš tiesų žino ir apie esamą situaciją suprato darbuotojai; 
• Sužinoti, ar darbuotojai mano, kad keliami tikslai yra pasiekiami; 
• Kas savaitę susitikti su komanda ir išspręsti kilusias problemas.

Šiuo atveju svarbus ir profesinių sąjungų vaidmuo: jos gali surinkti darbuotojų nuomonę įvairiais klausimais, ją apibendrinti ir perduoti vadovams, ir atvirkščiai, profesinės sąjungos gali komunikuoti su darbuotojais apie įmonės strategiją bei veiksmus.

Svarbu pripažinti nuopelnus

Pamatinis pasitikėjimo akmuo – darbuotojo darbo įvertinimas ir pripažinimas. Profesoriaus P. J. Zakas pabrėžia, kad neuromokslas rodo, jog pripažinimas, kai jis įvardijamas iš karto po atlikto darbo, turi didžiausią efektą kuriant pasitikėjimu grįstus santykius.

Kai vadovas pastebi, jog darbuotojas puikiai atliko užduotį, jis turėtų reaguoti tuoj pat, kalbėdamas apie atliktą darbą, remtis pavyzdžiais bei pripažinti nuopelnus tiek akis į akį, tiek viešai. 

Straipsnis parengtas pagal „Verslo žinių” informaciją