Remiantis nauja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaita, dabartinis pasaulio ekonomikos sulėtėjimas greičiausiai privers daugiau darbuotojų dirbti prastesnės kokybės ir mažai apmokamus darbus, kurie stokoja saugumo ir socialinės apsaugos. Darbo kokybė tebėra pagrindinis rūpestis, tuo metu padorus darbas yra socialinio teisingumo pagrindas, – sakoma TDO pranešime.
Darbuotojai moka skaudžią krizės kainą, nors jos ir nesukėlė
Ataskaitoje pažymima, jog darbo rinkos pablogėjimą daugiausia lėmė kylanti geopolitinė įtampa ir karas Ukrainoje. Kartu su COVID-19 padariniais tai sukėlė stagfliaciją (kai vienu metu stebime didžiulę infliaciją ir ekonomikos stagnaciją).
Planuojama, kad 2023 m. nedarbas pasaulyje augs maždaug 3 mln., t.y. iki 208 mln. (tai atitinka 5,8 proc. pasaulinį nedarbo lygį). Tai reiškia, kad pasaulinis nedarbas išliks 16 mln. didesnis už prieškrizinę ribą (2019 m.).
Dabartinis ekonomikos sulėtėjimas reiškia, kad didelė darbuotojų dalis bus priversti rinktis prastesnės kokybės darbus, dažnai už labai mažą atlyginimą. Be to, kainoms kylant greičiau nei nominalioms darbo pajamos, pragyvenimo išlaidų krizė į užribį gali pastūmėti dar daugiau žmonių.
Ataskaitoje taip pat nurodomas naujas nepatenkinto užimtumo poreikio matas – pasaulinis darbo vietų atotrūkis (darbuotojų poreikio ir jų trūkumo skirtumas). Šis rodiklis apima ne tik bedarbius, bet ir žmones, kurie nori įsidarbinti, tačiau aktyviai neieško darbo dėl to, kad yra nusivylę, turi karčios patirties darbo rinkoje, arba turi kitų įsipareigojimų, pavyzdžiui, prižiūri artimuosius. Pažymima, kad pasaulinis darbo vietų atotrūkis 2022 m. siekė 473 mln.
Moterims ir jaunimui darbo rinkoje sekasi prasčiau
Moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygis 2022 m. pasaulyje siekė 47,4 proc., o vyrų – 72,3 proc. Šis 24,9 procentinio punkto skirtumas reiškia, kad kiekvienam ekonomiškai neaktyviam vyrui tenka dvi tokios moterys.
15–24 m. jaunimas susiduria su dideliais sunkumais ieškodamas ir išlaikydamas tinkamą darbą. Jų nedarbo lygis tris kartus didesnis nei vyresnių gyventojų. Daugiau nei kas penktas – 23,5 procento – jaunuolių nedirba ir nesimoko.
Anot tyrėjų, Europoje nedarbo rodikliai šiais metais didės nežymiai, tačiau tuo pat metu atkreipia dėmesį į demografinį rodiklį – senėjanti visuomenė ir ribotas darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas iškreipia nedarbo skaičius.
Parengta pagal ilo.org informaciją