Minimalaus atlyginimo direktyva: sveikintinas žingsnis, bet dar negarantuojantis teisingo atlygio

Spalio pabaigoje Europos Komisija (EK) paskelbė Ilgai lauktą pasiūlymą dėl Direktyvos dėl tinkamų minimalių atlyginimų Europos Sąjungoje (ES). „Nors tai neabejotinai svarbus žingsnis teisinga linkme, tačiau dabartinis projektas dar negarantuoja teisingo atlyginimo visiems ES darbuotojams: kelias link teisingo atlygio yra sudėtingesnis, ir dar tikrai reikės tobulinti pasiūlytą Direktyvos turinį“, – teigiama Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) apžvalgoje.

Visgi sveikintina, kad pasiūlyme išryškinama tai, ką profesinės sąjungos laiko lemiama didesnių atlyginimų sąlyga – aprėptis kolektyvinėse derybose (t. y. kiek darbuotojų „dengia“ kolektyvinės sutartys). Mat valstybėse, kur kolektyvinių derybų aprėptis didesnė, fiksuojama didesnė MMA, mažesnis mažai uždirbančiųjų skaičius, mažesnė pajamų nelygybė.

4-ame Direktyvos straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės „imtųsi veiksmų, jog būtų didinamas socialinių partnerių gebėjimas dalyvauti kolektyvinėse derybose dėl atlyginimų nustatymo ir paskatintų konstruktyvias, prasmingas bei pagrįstas derybas dėl darbo užmokesčio“.

Be to, jame nustatyta, kad valstybės narės, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis nesiekia 70% darbuotojų, turėtų parengti „kolektyvinių derybų sistemą bei veiksmų planą, skatinantį kolektyvines derybas“. Beje, pagal 2019 m. parengtą ETUI ataskaitą, net 15 iš 27 ES valstybių narių,kolektyvinių derybų aprėptis yra mažesnė, nei turėtų būti, siekiant užtikrinti tinkamą darbo užmokestį darbuotojams.

ETUI pažymi, kad ši aprėptis itin sumažėjo per 2008 m. ekonominę krizę visų pirma dėl politinių sprendimų renkantis griežtas taupymo sąlygas, kurie iš dalies buvo skatinami Europos lygmeniu.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, pagal rengiamą naujausią ETUI ataskaitą, kuri bus paskelbta jau gruodžio 2 d., darbuotojų, kuriems taikoma kolektyvinė sutartis, skaičius Europos Sąjungoje per laikotarpį nuo 2000 iki 2018 m. sumažėjo nuo 73% iki 61%.  Šis akivaizdus kolektyvinių derybų aprėpties sumažėjimas daugumoje ES šalių parodo politinės paramos poreikį tais atvejais, kai profesinės sąjungos nėra pakankamai stiprios, kad užtikrintų plačią derybų aprėptį. Šia prasme Direktyva yra sveikintinas žingsnis ir jis atitinka Europos socialinių teisių ramsčio 8 principą skatinti kolektyvinių derybų dalyvius „derėtis ir sudaryti susitarimus jiems aktualiais klausimais, kartu gerbiant jų autonomiją ir teisę į kolektyvinius veiksmus“.

ETUI pažymi, kad didesnis minimalus darbo užmokestis yra nepaprastai svarbus norint išbristi iš skurdo dirbantiems žmonėms, ypač esant dabartinei pandemijos ir su ja susijusios ekonomikos krizės situacijai.

Kaip teigia Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, kol Direktyva bus galutinai priimta, procesas galėtų užtrukti apie dvejus metus. Dar dveji metai būtų skirti valstybėms direktyvą pritaikyti ir įgyvendinti, tačiau valstybės direktyvos nuostatą gali savanoriškai pradėti įgyvendinti ir anksčiau.

Parengta pagal etui.org ir lrt.lt informaciją