2023 m. gruodžio 08 d. Kolegos iš Prancūzijos šventinį laikotarpį sutiks teismuose ir nežinioje Tema: Darbuotojų teisės, Eenergetikos sektorius, Prancūzija, Protesto akcijos, Užsienis Dalintis: Solidarumo su prancūzais akcija prie Prancūzijos ambasados. Vilnius, 2023 m. rugsėjo 6 d.Nors jau imame gyventi šventinėmis nuotaikomis, kai kurie mūsų bendražygiai Kalėdas sutiks nežinioje: tęsiasi profsąjungiečių iš Prancūzijos drama. Po beprecedenčio suėmimo vykstant demonstracijoms dėl didesnių atlyginimų energetikos sektoriuje ir kovos prieš pensijų reformą dar rugėjo pradžioje, areštuoti ir apkaltinti šios šalies didžiausio energetikus ir kalnakasius vienijančio profesinių sąjungų centro FNME-CGT lyderiai jau buvo apklausti teisme ir susidūrė su griežtomis sankcijomis ne tik iš teismo, bet ir darbdavio pusės.Keturiems kolegoms jau yra iškeltos drausminės bylos jų darbo vietose, kurios, tikėtina, gali baigtis atleidimu iš darbo.Pažymėtina, kad darbdavys drausmines procedūras inicijavo dar nesužinojęs teisinių sprendimų. Negana to, jau paaiškėjo, kad kelios drausminės bylos buvo sufabrikuotos.Daugumos suimtųjų laukia apklausos ir svarstymai teisme: jų bylos bus nagrinėjamos 2024 metų sausio pradžioje.O FNME-CGT generalinis sekretorius Sébastien Menesplier po posėdžio teisme laukia, kokių veiksmų bus imtasi jo byloje. Tuo metu kitas aukštas CGT pareigūnas kviečiamas į teismą šiandien, gruodžio 8 d.Primename, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos atstovai, po drastiškų prancūzų kolegų suėmimų, rugsėjo 6 d. būrėsi prie Prancūzijos ambasados išreikšdama solidarumą su Prancūzijos profesinėmis sąjungomis ir suimtaisiais.Tąkart pažymėjome, kad tokie Prancūzijos valdžios veiksmai yra tiesioginis pasikėsinimas į pagrindines profesinių sąjungų laisves ir teisę streikuoti.Apskritai, profesinių sąjungų represijos yra pasaulinė problema. Pavyzdžiui, neseniai Prancūzijoje išplėtus „anti-squat“ įstatymą, piketavimas įmonės patalpose yra kriminalizuojamas. Jungtinės Karalystės Viešosios tvarkos įstatymas taip pat riboja teisę mitinguoti – jis sulaukė ir aštrios JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro kritikos, kuris teigia, kad tai yra įstatymas, varžantis pilietines laisves.