Kas priklauso darbuotojui, kai darbdavys delsia su juo laiku atsiskaityti

Dalintis:

Vis dar pasitaiko atvejų, kai darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju tiek kai darbo santykiai nenutrūkę, tiek jį atleidus iš darbo. Šiuo atveju Darbo kodekse (DK) nustatyta darbuotojo teisė, kad jam būtų išmokėti delspinigiai, skaičiuojami jau nuo pirmos uždelsimo atsiskaityti su juo dienos.  

Kai darbo santykiai nenutrūkę

DK 147 str. 1 d. įtvirtintos taisyklės, kurios taikomos, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti su darbuotoju, su kuriuo darbo santykiai nėra nutrūkę, t. y. tiek tais atvejais, kai darbdavys vėluoja sumokėti darbuotojui darbo užmokestį, tiek ir tais atvejais, kai vėluojama išmokėti kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (pvz., komandiruotpinigius).

Tokiu atveju, jeigu darbuotojas iki nustatyto termino negauna jam priskaičiuoto atlyginimo, jis turi teisę kreiptis į įmonės buhalteriją, kad už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo su juo dieną būtų pradėti skaičiuoti delspinigiai. Jie apskaičiuojami pagal kiekvienais metais priimamą LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, kuriame nustatomas delspinigių dydis.

Delspinigiai turi būti skaičiuojami tiek laiko, kiek su darbuotoju buvo delsiama atsiskaityti, su sąlyga, kad darbo santykiai su darbuotoju nėra nutrūkę ir darbdaviui nėra iškelta bankroto byla.

Šiuo metu galioja socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2021 m. Sausio 22 d.  Įsakymu nustatytas delspinigių dydis – 0,07 proc. nuo priskaičiuoto atlyginimo. Šis dydis nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą 2020 m., kuris buvo 100,2.

Nurodytas delspinigių dydis taikomas, jei darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Didesnis delspinigių dydis gali būti numatytas darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ir kt.

Kai vėluojama atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju

DK 147 str. 2 d. numato taisykles, kurios taikomos, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Šios taisyklės taikomos visų darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų atžvilgiu (darbo užmokesčiui, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt. mokėjimams).

Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

  • Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
  • Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
  • Jei darbdavio vėluojama sumokėti suma lygi darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžiui (DK 145 str.), arba šį dydį viršija, tuomet darbdavio darbuotojui mokėtinos netesybos apskaičiuojamos pagal šią formulę:

N = VDU x M, kur

N – mokėtina netesybų suma;

VDU – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį;

M – uždelstų mėnesių skaičius (ne daugiau nei 6 mėn.; jeigu uždelsta daugiau nei 6 mėn., M = 6, jei uždelstas nepilnas mėnuo, rašomas atitinkamas skaičius, pavyzdžiui, 0,5 ).

Pažymėtina, kad delspinigių ar netesybų sumokėjimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos išmokėti vėluojamas sumokėti sumas.

 

Parengė Dalia Jakutavičė, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė, teisininkė