Kai darbuotojas sugadina įmonės turtą: ką turi užtikrinti darbdavys

Dalintis:

Nuotrauka: delfi.lt

Šiandien modernios darbo priemonės leidžia sutaupyti laiko, taip pat – pasiekti darbuotoją visur ir visada. Investicijos į naujas technologijas sudaro sąlygas gaminti ir teikti paslaugas greičiau ir kokybiškiau, geriau apsaugoti darbdavio konfidencialią informaciją. Tačiau pasitaiko, kad darbuotojai jiems patikėtą turtą valdo neatsargiai ir jį sugadina: dėl neatsargumo eismo įvykio metu sudaužomos transporto priemonės, sugadinamos darbo priemonės ar brangūs darbo įrankiai.

Svarbu detaliai numatyti darbuotojo pareigas

Nors Darbo kodekso 151 str. numato, kad „kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.“, tačiau viskas nėra taip paprasta.

Kad galėtų išreikalauti patirtą žalą iš ją padariusio darbuotojo, darbdavys pirmiausia turi būti atlikęs „namų darbus“, kurie padėtų pagrįsti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

1. Darbuotojui  turi būti nustatytos konkrečios ir aiškios pareigos, dėl kurių pažeidimo gali atsirasti žala.

Tokios pareigos darbuotojui nustatomos arba teisės aktais, arba darbdavio vidiniais dokumentais (pareigybės aprašymais, darbo tvarkos taisyklėmis, turto naudojimo tvarka, su darbuotoju sudarytais individualiais susitarimais dėl konfidencialios informacijos apsaugos ar kt.). Kuo detaliau ir aiškiau darbuotojo pareigos bus nustatytos, tuo paprasčiau darbdaviui bus įrodyti, kad darbuotojas žinojo savo pareigas, jas pažeidė ir yra kaltas dėl atsiradusios žalos.

Pavyzdžiui, bendrovės turto naudojimo tvarkoje darbdavys gali detaliai numatyti darbuotojo pareigas: kaip jis turi naudoti jam patikėtą turtą ir lėšas, kaip turi atlikti jo apskaitą ir kontrolę, kaip už turtą atsiskaityti darbdaviui, kokie darbuotojo veiksmai laikomi jo darbo pareigų pažeidimu.

Be to, nepakanka vien tik numatyti darbuotojui jo pareigas vidaus dokumentuose – su šiomis pareigomis darbuotojas turi būti supažindintas, o darbdavys turi turėti įrodymus apie tokį supažindinimą.

2. Darbuotojui turtas turi būti perduodamas perdavimo-priėmimo aktu. Tik taip darbdavys galės įrodyti, kad darbuotojui perdavė konkretų turtą, dėl kurio sugadinimo ar praradimo žalos reikalauja. Be to, perdavimo akte rekomenduojama detaliai nurodyti turto trūkumus, nes tik taip darbdavys galės įrodyti, kad visi turto defektai atsirado po turto darbuotojui perdavimo momento, o ne iki jo.

3. Darbuotojo padaryta žala turi būti pagrįsta konkrečiais įrodymais. Žalos apskaičiavimas gali būti grindžiamas bendrovės sąskaitomis už remontą ir jų apmokėjimo patvirtinimu, turto įsigijimo dokumentais ir kt. Vertingo turto sugadinimo atveju gali būti reikalinga ir turto vertinimo ataskaita.

4. Iš darbuotojo turi būti raštu pareikalauta pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo. Toks darbdavio reikalavimas darbuotojui turi būti pateiktas raštu, nurodant pažeistą pareigą ir suteikiant protingą terminą paaiškinimui pateikti. Pareikalaudamas pasiaiškinimo, darbdavys tiria galimai padarytą pažeidimą ir iš paaiškinimo gali įvertinti, ar darbuotojas pažeidė jam nustatytas pareigas, kokia darbuotojo kaltės forma dėl pažeidimo (ar žala padaryta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, ar dėl paprasto neatsargumo, netinkamai vykdant darbo pareigas.

5. Turi būti įvertinama, kokio dydžio žalos galima reikalauti iš darbuotojo. 

Darbuotojo kaltės forma gali nulemti, kokio dydžio žalą darbuotojas turės atlyginti, t. y. ar darbuotojo atsakomybė už žalą bus ribota (3, 6 ar 12 vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių (toliau – VDU), nepriklausomai nuo to, kad padaryta žala gali būti ir didesnė), ar darbuotojas turės atlyginti visą padarytą žalą neribotai.

Pagal darbuotojo kaltės laipsnį atlyginamos žalos dydis didėja:  

 

Ankstesnės visiškos materialinės atsakomybės sutartys nebegalioja

Aptariant visišką žalos atlyginimą, svarbu pažymėti, kad darbdavys jau turėtų pamiršti anksčiau sudarytas visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojais, kurios leido pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį reikalauti visiško žalos atlyginimo. Tokios sutartys nebegalioja, net jei jos nebuvo nutrauktos. Darbdavys gali tik iš naujo reglamentuoti visišką žalos atlyginimą vienu iš tokių variantų:

  • Nauju individualiu susitarimu su darbuotoju dėl visiško žalos atlyginimo, bet tik jei su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai. Dabar toks darbo užmokestis turėtų būti didesnis nei 1940 EUR ir ateityje turėtų būti didinamas, atsižvelgiant į Statistikos departamento skelbiamą darbo užmokesčio didėjimą.
  • Dėl visiško žalos atlyginimo darbdaviui susitariant bendrovės kolektyvinėje sutartyje.

Atlikęs „namų darbus“, išsamiai ištyręs pažeidimą ir nustatęs, kad darbuotojas pažeidė jam numatytas pareigas ir sukėlė  žalą, darbdavys gali iš darbuotojo reikalauti jos atlyginimo. Tą darbdavys gali vienu iš būdų: 

  • Vienašališkai priimdamas sprendimą atlikti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio;
  • Kreipdamasis į darbo ginčų komisiją dėl žalos priteisimo;
  • Sudarydamas su darbuotoju susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja atlyginti padarytą žalą.

 

Straipsnį parengė advokatų kontoros JUREX vadovaujanti partnerė, advokatė Jurgita Judickienė. Jis publikuotas „Verslo žinių“ ir advokatų kontoros JUREX  leidžiamame el. darbo teisės žinyne „Darbo teisės vadove“. 

Dėkojame autorei ir „Verslo žinioms” už  sutikimą publikuoti šią aktualią informaciją mūsų interneto svetainėje