Federacijos tarybos posėdyje – diskusijos apie paramą profesinėms sąjungoms ir pensijų reformą

Vasario 14 dieną, Vilniuje, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) būstinėje įvyko Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) Tarybos posėdis. Jame nagrinėti organizacijai svarbūs klausimai: patvirtinti 2019 metų Federacijos biudžetas, tradicinių renginių – Lietuvos pramonės darbuotojų šeimų sporto žaidynių bei Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos įmonių specialistų meistriškumo konkurso – nuostatai, aptarta mokymų profesinių sąjungų nariams strategija. Patvirtinta ir nauja Federacijos atstovų LPSK Taryboje sudėtis: pirmininkas Juozas Neverauskas, Gediminas Kriščiūnas (UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ darbuotojų profesinė sąjunga), Birutė Daškevičienė (Achemos darbuotojų profesinė sąjunga), Jurga Subačiūtė-Žemaitienė (Statybininkų profesinė sąjunga).

Kolektyvinių sutarčių nuostatos – daugiau nei 11 500 darbuotojų

LPPSF pirmininkas Juozas Neverauskas supažindino posėdžio dalyvius su svarbiausiais organizacijos pasikeitimais bei veiklos naujienomis. Jis pažymėjo, kad šiuo metu Federacijoje yra 39 profesinės sąjungos iš chemijos, energetikos, komunalinių paslaugų ir statybos įmonių, vienijančios 3405 narių. Beje, net 24 įmonėse yra pasirašytos kolektyvinės sutartys, kurių nuostatos taikomos apie 11 566 darbuotojų. O štai dauguma UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir UAB  „Ignalinos šilumos tinklai“ kolektyvinių sutarčių nuostatų taikoma tik profesinių sąjungų nariams.

J. Neverauskas sakė, kad šiuo metu dar vyksta kolektyvinės derybos AB „Achema“, UAB „Agrochema“, UAB „Vilniaus šilumos tinklai“, priminė, kad teisinę pagalbą derantis dėl darbuotojams palankesnių nuostatų teikia LPPSF teisininkė Dalia Jakutavičė. Beje, ji posėdyje kalbėjo apie darbo užmokesčio sąvoką ir struktūrą, pamaininio darbo režimo reglamentavimo ypatumus, ilgesnes atostogas naktį dirbantiems , kt., atsakė į Tarybos narių klausimus.

Taip pat buvo pasveikinta UAB „Dzūkijos vandenys” darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Dalia Širvinskienė, kuri vasario 14 dieną šventė savo gimtadienį. O LPPSF jaunimo lyderė Jolita Šukytė buvo apdovanota specialiuoju prizu už skambiausią naująjį Federacijos šūkį „Veikiant kartu iššūkiai tampa galimybėmis”.

1 proc. GPM parama – ekspertams ir kvalifikuotam personalui

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kalbėjo apie profesinių sąjungų veiklos ir socialinio dialogo naujoves, paliesta ir viena aktualiausių temų –  1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skyrimo profesinėms sąjungoms galimybės ir šios paramos viešinimo kampanijos principai.

I. Ruginienė atkreipė dėmesį, kad jau pavasario pradžioje startuos LPSK reklaminė-informacinė kampanija regionuose bendrai piliečių agitacijai, supažindinimui su Konfederacijos, jos atstovaujamų šakų veikla. Tačiau LPSK lyderė pridūrė, kad minėtai kampanijai vykdyti bus reikalinga ir pirminių organizacijų pagalba regionuose.

Ji pažymėjo, kad surinktos lėšos iš 1 proc. GPM bus skirtos darbuotojų atstovavimo darbo ginčų komisijose pagalbai, ekspertų ir kvalifikuoto personalo apmokėjimui, teisės aktų pakeitimų inicijavimui.

LPSK pirmininkė pabrėžė, kad siekiama kurti ir gražias Gegužės 1-osios šventės paminėjimo tradicijas. „Gegužės 1-oji – ne politikų ar politinių partijų šventė, tai darbuotojų šventė, todėl turime vėl ją susigrąžinti, tądien kalbėti apie darbuotojams aktualias problemas, rengti diskusijas, koncertus“, – sakė I. Ruginienė.

Ne už kalnų – dar viena pensijų reforma?  

Posėdžio dalyviai daug klausimų uždavė kitam pranešėjui – socialinių mokslų daktarui, Vilniaus universiteto profesoriui Romui Lazutkai.

Jis apžvelgė dabartinės Pensijų reformos elementus: Sodros pensijas, valstybines, šalpos  pensijas, II-ąją pensijų kaupimo pakopą. Profesoriaus požiūriu, naujoji reforma skirta tik elitui, t.y., pensijų fondų valdytojams, o kaupiantiems juose dėl rinkų svyravimų ir nemažų administracinių mokesčių saugios senatvės tikėtis nevertėtų.

Pasak jo, didelė pastarosios pensijų reformos spraga – galimybė iš II-osios pensijų pakopos grįžtantiems į Sodrą susigrąžinti prarastą pensijos dalį iš lojalių Sodrai darbuotojų kišenės.

Be to, R. Lazutka įžvelgia ir daugiau II pakopos pensijų kaupimo spragų: iki šiol skaičiuojamas net 180 mln. „nuovagis“ iš Sodros, privalomas įrašymas be apsaugos senatvėje, atidėtas anuitetas, sąlygojantis mažesnes pensininkų pajamas senatvėje.

„Blogiausia, kad valstybė pati sudaro iliuziją, jog žmonėms nėra kitos išeities, kaip kaupti II pakopos fonduose ir kad tai yra net labai naudinga. Liūdna, kad net pats Socialinės apsaugos ir darbo ministras tikina, kad esą jeigu nedalyvausime II pakopoje, tai mūsų pensija sieks tik 20 proc. buvusios algos“, – apgailestavo profesorius.

Jis taip pat pridūrė, kad apsispręsti, kaip kaupti, tapo dar sunkiau po to, kai ministerija pateikė pensijų skaičiuoklę, kurioje yra per daug nežinomųjų. Kapitalo rinkas prižiūrinčios institucijos perspėja – „nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės“, „praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų“, tuo pat metu skaičiuoklė pristatoma su perspėjimu: “Senatvės pensija ir išmokos gali būti ir didesnės, ir mažesnės ir priklauso nuo susiklosčiusių ekonominių, demografinių ar teisinių aplinkybių.”

Čia R. Lazutka įžvelgia trigubą skaičiuoklės veidmainystę: perspėjimas neprognozuoti ateities, remiantis žiniomis apie praeitį; siūlymas naudotis skaičiuokle, kuri kaip tik remiasi ta pačia nepatikima praeitimi; o kai susiskaičiuojate – perspėjimas netikėti rezultatais.

Į diskusijos dalyvių klausimus, ar dalyvauti II pakopos kaupime, jis pažymėjo, kad socialinė apsauga nėra individualus sprendimas, tai – kolektyvinis susitarimas. Individualus kaupimas nėra apsauga. „Tarptautiniuose teisės aktuose pabrėžiama, kad socialinė apsauga – tai žmogaus teisė, apibrėžiama kaip politikos ir programų rinkinys, skirtas apsaugoti nuo skurdo, pažeidžiamumo ir socialinės atskirties viso gyvenimo cikle. To turėtume ir siekti – tvarios pensijų sistemos. “, – sakė R. Lazutka.

„Žmonių neįmanoma ilgai apgaudinėti – tikėtina, kad visai netrukus sulauksime ir kitos pensijų reformos“, -prognozuoja profesorius.

Jam antrino ir kitas pranešėjas – finansų konsultantas Mindaugas Dauksevičius iš kompanijos „MCapital“.

Jis sakė, kad tikrai nėra vieno geriausio būdo kaupti pensiją, nes pasirinkimas yra labai individualus, priklausantis nuo asmens, šeimos finansinės situacijos, prioritetų ir pan.

Tačiau tiek profesorius R. Lazutka, tiek „MCapital“ konsultantas apibendrino, kad norint užsitikrinti orią senatvę (arba, pasak M. Dauksevičiaus, orias atostogas) neišvengiamai reikia ugdyti savo finansinį raštingumą ir išprusimą.

Akimirkas iš posėdžio rasite šioje foto galerijoje.

Parengė Jūratė Jasiūnienė