Diskriminacija darbe: ar gebame ją pažinti ir įvardinti?

Įvairios diskriminacijos apraiškos darbe – daugialypė problema, kurią kartais sunku ir nedrįstama įvardyti, tačiau ilgainiui ji gali tapti rimta kliūtimi efektyviam darbui, mažinančia motyvaciją ir norą tinkamai atlikti savo pareigas, griaunanti santykius tiek su kolegomis, tiek su darbdaviais, galiausiai tampanti perdegimo darbe ir net depresijos priežastimi.

Su diskriminacija darbe gali susidurti kiekvienas suaugęs žmogus, todėl svarbu yra atpažinti diskriminacijos atvejus darbe ir žinoti bei naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, o taip pat – kur kreiptis, susidūrus su diskriminacija pačiam ar norint padėti diskriminuojamam kolegai.

Diskriminacija gali pasireikšti ir labai subtiliomis formomis

Diskriminacija darbe įvardijama kaip žmogaus teisų atėmimas ar turimų teisių sumažinimas žmogui dirbti norimą darbą. Lietuvos įstatymai draudžia žmones darbe diskriminuoti šiais pagrindais: lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, socialinės padėties, kilmės, kalbos. Diskriminacijos formos yra įvairios – ji gali būti tiesioginė ir netiesioginė. 

Pavyzdžiui, tiesioginės diskriminacijos atveju įsivaizduokime penkiasdešimtmetę moterį, susidomėjusią skelbimu dėl administratoriaus (-ės) darbo įmonėje, kuriame keliami šie reikalavimai: bent 2 metų patirtis, užsienio kalbos mokėjimas ir pretendento amžius ne didesnis nei 30 metų. Tai tiesioginės diskriminacijos atvejis, kadangi palyginus 50-metę moterį ir tokią pat kompetenciją turinčią 28 metų kandidatę, pastaroji įgyja palankesnes sąlygas įsidarbinti būtent dėl savo amžiaus.

Pasitaiko ir situacijų, kai reikalaujama nepagrįstai didelės patirties, pavyzdžiui, prašoma ne mažiau kaip 10 metų patirties dirbant vienoje ar kitoje srityje ar užimant tam tikras pareigas. Tokiu būdu jaunesniems darbuotojams, prisidengiant iš pirmo žvilgsnio absoliučiai neutralia sąlyga, užkertamas kelias įsidarbinti ar kilti karjeros laiptais.

Netiesioginė diskriminacija yra kiek kitokia. Iliustruojantis to pavyzdys galėtų būti kitas skelbimas dėl to paties administratoriaus (-ės) darbo įmonėje, kuriam šį kartą taikomas reikalavimas būti ne žemesniu (-e), nei 180 cm. Iš pirmo žvilgsnio, šis reikalavimas yra neutralus, niekaip neliečiantis nei amžiaus, nei socialinės padėties ar asmens religijos. Tačiau kokios yra šio reikalavimo pasekmės? Standartiškai, moterys yra žemesnės nei vyrai, tad ir atitikti šį kriterijų vyrams dažniausiai yra paprasčiau, nei moterims. Taigi, įgyvendinant šią nuostatą, atsiranda „faktinis privilegijų ar pirmenybės teikimas“ lyties pagrindu.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju analizuojant galimai diskriminacinę situaciją reikėtų vertinti visas aplinkybes, pavyzdžiui darbo ar veiklos pobūdis, priemonių tinkamumas ir panašiai.

Kaip elgtis, kai patiriate diskriminaciją darbo vietoje?

Lietuvoje vis dar sunkiai gebame atpažinti ir įvardyti diskriminaciją, o jeigu ją ir atpažinome, tai dar nereiškia, kad imsimės ginti savo pažeistų teisių. Visgi specialistai teigia, kad reikšmingiausią vietą atpažįstant diskriminacijos apraiškas visada užims švietimas. Kaip galima atpažinti ir įvardinti tai, ko nesuprantame? O jeigu mūsų nesupratimą dar lydi baimė ar gėda? Tokiais atvejais žmonės dažniau tyli, slepia savo padėtį, kol nepraranda darbo arba kantrybės.

Tad kaip elgtis ir kokių priemonių reikėtų imtis, jeigu jaučiatės diskriminuojamas darbovietėje?

• Aprašykite patirtą diskriminuojantį įvykį. 
• Kaupkite informaciją, kuri gali būti svarbi, ginant savo teises (darbo įvertinimo dokumentus, priėmimo į darbą anketą, elektroninius laiškus ir kt.).  
• Konsultuokitės su specialistais: teisininkais, profesinių sąjungų atstovais, karjeros konsultantais, psichologais, socialiniais darbuotojais. Pasikalbėkite su bendradarbiais, draugais, kuriais galima pasitikėti.  
• Išsiaiškinkite problemos esmę su atsakingu darbuotoju, tiesioginiu viršininku ar darbdaviu, kuris priėmė asmeniui nepalankų sprendimą ar elgėsi nepagarbiai. Kartais gali užtekti tik pokalbio su asmeniu, kad situacija pasikeistų. 
• Neradus abiem šalims priimtino sprendimo, ginkitės teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui patogus ir nieko nekainuojantis būdas ginti savo teises yra kreipimasis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. 
• Atminkite, kad jeigu Jūsų darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, visada galite kreiptis į jos atstovus ir prašyti pagalbos, konsultacijos bei tarpininkavimo.

Parengė Jūratė Jasiūnienė/Straipsnyje panaudota Vilniaus universiteto Karjeros ir konsultavimo skyriaus bei manoteises.lt informacija