Eiti prie turinio

Davose – vis daugiau balsų už kolektyvines derybas

Dalintis:

Šiemet Pasaulio ekonomikos forume Davose „UNI Global Union“ (Pasaulinis paslaugų profesines sąjungas vienijantis susivienijimas) ir generalinė sekretorė Christy Hoffman perdavė svarbią žinutę – profesinės sąjungos yra esminės norint vėl suvienyti fragmentuotą pasaulį.

Kai Pasaulio ekonomikos forumas sausio 16 d. pradėjo savo savaitės ilgio susitikimą, „Oxfam International“ kaip tik išleido ataskaitą „Turtingiausiųjų išgyvenimas“ (Survival of the Richest), paremiančią šią C. Hoffman idėją. Globali su skurdu kovojanti organizacija išsiaiškino, kad 1 proc. turtingųjų teko kone 2/3 viso naujo nuo 2020-ųjų sukurto turto, t. y. maždaug dvigubai tiek pinigų, kiek likusiems 99 proc. pasaulio populiacijos.

„Profesinės sąjungos yra esminės sprendžiant aštrėjančios nelygybės – pagrindinės susikaldymo priežasties – problemą. Verslo elitas negali sutaisyti sulaužyto pasaulio, jei tuo pat metu darbuotojų balsai tildomi ir jiems neleidžiama kartu sėdėti prie derybų stalo,  – sakė Hoffman. – Šiemet Davose buvo daugiau balsų, pripažįstančių kritiškai svarbų kolektyvinių derybų vaidmenį,  įskaitant ir Vokietijos darbo ministrą ar JAV darbo sekretorių Martiną Walshą. Tikėkimės, kad verslai išgirs jų žinutes.“

Per diskusijų sesiją „Pragyvenimo alga visiems“ (“Living Wage for All”) Hoffman kalbėjo, kaip nuolatinis dešimtmečius trukęs kolektyvinių derybų puolimas vis didino turto ir galios netolygumus. Visgi prieš tai darbuotojai visame pasaulyje pradėjo beprecedentę kovą. Panašiai ir diskusijų sesijoje dėl keturių dienų darbo savaitės C. Hoffman pabrėžė derybų su profesinėmis sąjungomis svarbą apsisprendžiant dėl to, kokia darbo organizavimo forma tiktų labiausiai. Vėlgi – nėra vieno sprendimo, kuris tiktų visiems.

„Entuziazmas dėl kolektyvinių veiksmų ir profesinių sąjungų yra didžiausias, kokį teko matyti per savo gyvenimą. Visame pasaulyje žmonės savo darbuose susidūrė su mirtinu virusu, o jų šeimoms tenka patirti pragyvenimo krizę. Tad jie atitinkamai reagavo pareikalaudami to, kas sąžiningai jiems priklauso“, – sakė ji.

Priešingai nei reikalauja darbuotojai, centriniai bankai keldami palūkanų normas atsako  augančiomis kainomis. Tai gresia ekonomikos recesija bei milijonais netektų darbo vietų. Deja, Europos centrinio banko prezidentė Davose žadėjo ir toliau likti prie aukštų tarifų.

„Daugeliui darbuotojų pakilusios palūkanų normos reikš jokio atlyginimo vietoj to mažesnio, už kurį jau galima buvo nupirkti mažiau nei anksčiau. Rizika patekti į recesiją kovojant su infliacija, kuri tikriausiai laikina, yra vaistas blogesnis už ligą, – pažymi Hoffman. – Vyriausybės visame pasaulyje turėtų pasinaudoti savo reguliacinėmis galiomis, kad sustabdytų korporacijų pelnymąsi išpučiant kainas, ir remti kolektyvines derybas derantis dėl atlyginimų.“

Vis tik, jei recesija smogs, anot Hoffman, recesinės jėgos nenugesins orumo ir ekonominio teisingumo siekio. Tiesą sakant, tai dar labiau paskatins darbuotojus reikalauti daugiau garantijų.

„Tai reiškia, kad mes, profesinės sąjungos, turime padvigubinti savo pastangas, kad įgyvendintume darbuotojų lūkesčius. Tai reiškia, kad turime skatinti narių įsitraukimą ir išplėsti kolektyvines derybas. Turime būti globaliai solidarūs su streikuojančiais darbuotojais. Turime padažninti diskusijas, kaip stabdyti korporacijų pelno vaikymąsi, kas didina infliaciją. Turime priversti investuotojus gerbti savo pareigą saugoti fundamentalias žmonių teises, tokias kaip asociacijos laisvė ir teisė kolektyviai derėtis. Turime siekti tokios teisinės aplinkos, kad verslai būtų atskaitingi darbuotojams visose tiekimo grandinėse“, – pažymi ji.

Originalų tekstą rasite „UNI Global Union“