Darbuotojų teisė atsijungti po darbo svarbi jų sveikatai: kaip tai užtikrinti?

Išpopuliarėjus nuotoliniam darbui daug darbuotojų susiduria su teisės atsijungti po darbo problema. Tapo įprasta, jog nuotoliu dirbantis darbuotojas yra pasiekiamas darbo reikalais telefonu ar el. paštu net ir po darbo valandų, tačiau tai lemia prastėjančią darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą. Kita vertus, kai reikia budėti namuose, darbuotojas privalo būti pasiekiamas ryšio priemonėmis. Kaip tokioje situacijoje rasti balansą tarp darbdavio ir darbuotojo poreikių?

Parengtas ES direktyvos projektas „užstrigo”

Europos Parlamentas dar 2021 metais Europos Komisijai pateikė direktyvos, numatančios darbuotojų atsijungimo teisę, projektą. Šiame projekte pažymima, jog kai darbuotojas negali atsijungti nuo darbo savo poilsio valandomis, tai gali sukelti didėjantį stresą, psichosocialines ir kitas profesines ligas, miego sutrikimus, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, bei pažeisti darbuotojų teisę į tinkamas darbo sąlygas.

Minėtame dokumente teisė atsijungti šiame projekte apibrėžiama kaip – darbuotojų teisė nesiimti su darbu susijusios veiklos ir nepalaikyti su darbu susijusių ryšių skaitmeninėmis priemonėmis, pvz., telefono skambučiais, el. laiškais ar kitomis žinutėmis, ne darbo laiku. Teisė atsijungti turėtų suteikti darbuotojams teisę išjungti su darbu susijusias priemones ir ne darbo laiku nereaguoti į darbdavių prašymus nepatiriant rizikos patirti neigiamų pasekmių, pvz., atleidimo iš darbo ar kitų atsakomųjų priemonių.

Ir atvirkščiai, darbdaviai neturėtų reikalauti, kad darbuotojai dirbtų ne darbo laiku. Darbdaviai neturėtų skatinti nuolatinio pasiekiamumo kultūros, kai savo teisės atsijungti atsisakantys darbuotojai akivaizdžiai yra palankiau vertinami nei tie, kurie tos teisės neatsisako. Apie teisės atsijungti nesilaikymą darbovietėje pranešantys darbuotojai neturėtų būti baudžiami.

Visgi, Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl teisės atsijungti šiuo metu dar nėra priimta dėl ilgai trunkančių derybų tarp darbdavių organizacijų, nesutarimų tarp socialinių partnerių ir kitų priežasčių.

Darbo kodeksas teisės atsijungti nereglamentuoja – tai gali skatinti pats darbdavys

Kai kurios ES šalys, tokios kai Belgija, Ispanija, Portugalija, yra priėmusios reglamentavimą nacionaliniu lygmeniu, kuriame teisė atsijungti jau yra įtvirtinta, o tai dar labiau komplikuoja ES direktyvos rengimą.

Tuo metu LR Darbo kodeksas kol kas neįtvirtina darbuotojo teisės atsijungti ir būti nepasiekiamam po darbo valandų. Tačiau darbdaviai jau dabar gali skatinti ir nustatyti savo darbuotojų teisę atsijungti, tai įtvirtindami savo vidaus teisės aktuose, pavyzdžiui, politikose, darbo tvarkos taisyklėse, taip pat ir darbo sutartyse.

Remiantis „Eurofound“ atliktu tyrimu, darbuotojai įmonėse, kuriose nėra įtvirtinta teisė atsijungti, dažniau patiria sveikatos problemų, tokių kaip galvos skausmai, stresas, nerimas ir perdegimas. Šie darbuotojai taip pat dažniau jaučiasi nepatenkinti savo darbo ir asmeninio gyvenimo balansu.

Tuo metu įmonėse, kuriose teisė atsijungti yra suteikiama, darbuotojai tvirtina turintys geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, didesnį pasitenkinimą darbu bei mažesnę riziką sveikatos problemoms.

Už budėjimą namuose – papildoma priemoka

Tiesa, tam tikrais atvejais darbdavio galimybė pasiekti darbuotoją telefonu ar el. paštu po darbo valandų gali būti laikoma darbuotojo budėjimu namuose.

Pavyzdžiui, jei darbuotojas yra namuose, tačiau yra pasirengęs atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę, tai laikoma pasyviu budėjimu namuose. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį.

Dėl tokio pasyviojo budėjimo turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė nei 20 proc. vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę.

Už faktiškai atliktus veiksmus mokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį 60 val. per savaitę.

Asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo 11 val. iš eilės.

Pažymėtina, kad jei darbdavys su darbuotoju nuolat komunikuoja po darbo valandų, tačiau nesilaiko pasyvaus budėjimo namuose taisyklių, kurias nustato Darbo kodeksas, darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo ginčą kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją.

Straipsnyje naudota 15min.lt informacija