Pereiti prie turinio

Darbdavio spaudimas darbuotojui išeiti iš darbo savo noru – neteisėtas

Dalintis:

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi nerimą keliančią tendenciją – darbdavių neteisėtus bandymus priversti darbuotojus išeiti iš darbo savo noru.

Praktikoje girdima net tokių atvejų, kai pradėjusiems dirbti darbuotojams iškart pateikiamas pasirašyti prašymas dėl darbo santykių nutraukimo be nurodytos datos, o toks dokumentas panaudojamas tada, kai darbdaviui prireikia nutraukti darbo santykius su darbuotoju.

Tokia praktika grubiai pažeidžia darbuotojų teises ir dažnai lemia nesąžiningas darbo sutarties nutraukimo sąlygas.

Į VDI dažnai kreipiasi pasikonsultuoti darbuotojai, kurie teigia, kad darbdaviai verčia pasirašyti prašymus nutraukti darbo sutartis savo noru, o tai signalizuoja, kad ši nesąžininga taktika tampa vis dažnesnė.

Pasak VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus, tokie veiksmai yra neteisėti, o darbuotojai turi teisę ginti savo teises ir kreiptis pagalbos į kompetentingas institucijas.

Pagal Darbo kodeksą, darbuotojas turi teisę savo noru nutraukti darbo sutartį, tačiau sprendimas privalo būti priimtas laisvai, be jokio darbdavio spaudimo.

Jei darbdavys bando darbuotoją versti pasirašyti tokį prašymą, tai laikoma neteisėtu veiksmu, tam tikrais atvejais gali būti vertinama ir kaip psichologinio smurto apraiška.

„Išeiti iš darbo savo noru reiškia, kad darbuotojas neteks tam tikrų apsaugos priemonių ir garantijų, tokių kaip išeitinė išmoka ar atitinkamas įspėjimo laikotarpis, kurie galėtų priklausyti jeigu darbo sutartis būtų nutraukiama darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia.

Būtent todėl darbdaviai neretai siekia, kad darbuotojai patys inicijuotų sutarties nutraukimą, kad išvengtų papildomų įsipareigojimų. Tai nėra sąžininga ir dažnai pažeidžia darbuotojų teises“, – aiškina kancleris.

Darbdaviai, norėdami nutraukti darbo sutartį, turi vadovautis Darbo kodekse (DK) numatytais pagrindais.

Pavyzdžiui, sutartis gali būti nutraukiama darbdavio valia, darbdavio iniciatyva arba kiekviena iš šalių gali siūlyti nutraukti sutartį šalių susitarimu ir kt.

DK 54 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygas ir tvarką. Šio proceso pagrindas – abiejų šalių sutarta valia nutraukti darbo santykius siūlomomis sąlygomis.

Viena iš darbo sutarties šalių gali raštu pasiūlyti kitai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Jei kita šalis sutinka, ji turi apie tai pranešti raštu per 5 darbo dienas.

Svarbu pabrėžti, kad abi šalys turi priimti sprendimą laisva valia – be jokio spaudimo ar priverstinio veiksmo. Jei bent viena iš šalių nesutinka, darbo sutartis negali būti nutraukta šiuo pagrindu.

Rekomendacijos darbuotojams, susidūrusiems su spaudimu


VDI primena, kad darbuotojai, susidūrę su bet kokiu darbdavio spaudimu, turėtų nedelsiant imtis šių veiksmų:

  • Nesirašykite prašymo išeiti iš darbo savo noru – tai svarbiausias patarimas. Darbdaviai gali bandyti manipuliuoti situacija, teigdami, jog tai yra jūsų interesas, tačiau tokiu būdu jūs prarasite visas teises į išmokas.
  • Fiksuokite spaudimo atvejus – jei darbdavys spaudžia jus išeiti iš darbo (ar pasirašyti kitus abejones keliančius dokumentus), svarbu rinkti įrodymus.
  • Tai gali būti el. laiškai, žinutės, susirašinėjimai ar net kolegų liudijimai. Nutraukus darbo sutartį tokie įrodymai gali būti labai svarbūs nagrinėjant darbo ginčą.
  • Kreipkitės į VDI, ar savo profesinę sąjungą.
  • Prieš priimant sprendimą dėl tam tikrų darbdavio pateiktų dokumentų, kurie kelia abejonių, pasirašymo rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininkais, kurie gali padėti išsiaiškinti galimas darbo sutarties nutraukimo pasekmes (čia taip pat gali padėti profesinės sąjungos specialistai).

Kuo anksčiau darbuotojas kreipiasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė apsaugoti savo teises ir užtikrinti, kad darbo sutarties nutraukimas vyktų pagal įstatymą.

Primintina, kad vis tik jeigu darbuotojas neapgalvotai pasirašė tokį prašymą, jis turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo įteikimo dienos (išskyrus atvejus, kai terminas yra sutrumpintas ir darbo sutartis jau nutraukta). Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdaviui sutikus.

Jeigu darbdavys nesilaiko teisės aktų ir daro neteisėtą spaudimą darbuotojui nutraukti darbo santykius savo noru, darbuotojas gali dėl tokių darbdavio veiksmų kreiptis į VDI su skundu dėl jame nurodytų aplinkybių patikrinimo.

Iš darbuotojo pateiktų ir patikrinimo metu surinktų įrodymų nustačius darbo įstatymų pažeidimus, VDI taiko darbdaviui atitinkamas poveikio priemones, tarp jų – ir administracinę atsakomybę.

Be to, darbuotojas, kuris nesutinka su jo darbo sutarties nutraukimu, gali kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti nutraukimą neteisėtu ir prašyti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

DK aiškiai numato darbuotojo ir darbdavio interesus ir teises užtikrinančias darbo sutarties nutraukimo tvarkas (atsižvelgiant į nutraukimo pagrindą), todėl teisingas ir teisėtas darbo sutarties nutraukimas gali vykti tik laikantis DK nustatytos tvarkos.

„Darbuotojai turi teisę į teisingą atlyginimą ir išmokas, kurios priklauso pagal Darbo kodeksą. Spaudimas išeiti savo noru – tai bandymas apeiti šias taisykles“, – akcentuoja VDI atstovas.

VDI taip pat pabrėžia švietimo svarbą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Informuotumas apie darbo teisės pagrindus padeda išvengti konfliktų ir užtikrina sklandų darbo santykių nutraukimą. Tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turi žinoti savo teises ir pareigas.

Tai padeda išvengti daug nesusipratimų ir užtikrina, kad darbo santykiai būtų nutraukti teisėtai ir etiškai. “, – sako Š. Orlavičius ir priduria, kad darbuotojai turėtų būti budrūs ir nesileisti spaudžiami išeiti iš darbo savo noru, kai tam nėra pagrindo.