D. Jakutavičė: susitarimai – tiesiausias kelias siekiant išvengti nelaimių darbe karštu oru

Vasaroms Europoje mušant karščio rekordus Lietuva taip pat neišvengia klimato kaitos pasekmių. Temperatūros stulpelis čia dažnai priartėja prie 30 laipsnių, ar net jį viršija. Tuo metu sinoptikai pranašauja dar vieną karščio bangą mūsų žemyne, ir darbas karštu oru tampa vienu aktualiausių klausimų. Nors klimato atšilimo problemos, tikėtina, greitai neišspręsime, visgi kai kurie lokalūs sprendimai darbui palengvinti nėra sudėtingi ar reikalaujantys didelių lėšų – svarbiausia, jog darbdaviai ir patys darbuotojai neignoruotų labai svarbaus karščio įtakos faktoriaus darbingumui ir darbuotojų sveikatai.

Kai kuriems darbuotojams karštis yra pagrindinis streso veiksnys

Klimatologai pastebi, jog Europoje vasaros kasmet tampa vis karštesnės, ypač pietinėje žemyno dalyje. Anot jų, šilumos pliūpsniai nebėra reti – atvirkščiai, pastaruoju metu jie dažnesni, intensyvesni ir trunka daugiau dienų. Karštis dažnai pastebimas ir tuose regionuose, kuriuose vasaros paprastai būdavo vėsios, o karštasis sezonas prasideda anksčiau ir trunka ilgiau.

Kai kurių sektorių darbuotojai (statybininkai, kelininkai, komunalinių paslaugų darbuotojai, dispečeriai) gali būti veikiami šilumos ne tik dėl išorinės aplinkos sąlygų, tačiau ir dėl netinkamos temperatūros pastato viduje,  netinkamų  asmens apsaugos priemonių ar drabužių, trukdančių išsklaidyti šilumą.

Daugelis tyrimų atskleidžia platų neigiamą šilumos poveikį sveikatai. Štai darbo sociologė, Ispanijos profesinių sąjungų darbo, aplinkos ir sveikatos tyrimų instituto mokslininkė  Klaudijos Narocki savo naujoje mokslinėje publikacijoje „Karščio bangų rizika profesinei veiklai“ , ilgiau trunkantis karščio poveikis ne tik nemaloniai vargina, tačiau sukelia ir rimtus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, šilumos smūgį, išsekimą, rabdomiolizę (skersaruožių skeleto raumenų ląstelių irimą), šilumos sinkopę, mėšlungį ar bėrimus. Taip pat ilgainiui karštis gali sukelti ir širdies bei kraujagyslių, kvėpavimo takų ligas, ar net reprodukcinės sveikatos sutrikimus.

Karštis gali lemti mažesnes pajams arba ilgesnę viršvalandžių trukmę

K. Narocki taip pat atkreipia dėmesį, kad karštyje padidėja aplinkos užterštumo, nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų tikimybė. Karštis sukelia darbo sulėtėjimą, sumažėjusį gamybos produktyvumą, prastesnę produktų ir paslaugų kokybę.

Jis gali lemti ir darbuotojų, kuriems nustatytos konkrečios darbo apimtys (tikslai), pajamų sumažėjimą. Todėl dalis darbuotojų priversti dirbti ilgiau vien tam, kad apsunkintomis sąlygomis įvykdytų tas užduotis, kurios anksčiau reikalaudavo mažesnių laiko sąnaudų.

Darbuotojai taip pat gali jausti įtampą, nuotaikų pokyčius, emocines krizes. Tai pablogina ir tarpasmeninius santykius darbe bei šeimose. Todėl, anot mokslininkės, darbas karščių metu – tai ne tik konkrečios įmonės, bet ir visuomenės problema.

Padėti gali profesinė sąjunga ir susitarimai

Pasak Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkės Dalios Jakutavičės, skaudžios nelaimės darbe gali slėpti skirtingas priežastis, tačiau bendra pastarųjų metų nelaimingų atsitikimų statistika rodo, kad labai karšto klimato sąlygomis nelaimingų atsitikimų padaugėja, o kai kurie atvejai baigiasi skaudžiomis mirtimis.

„Mūsų federacija atstovauja ir statybos sektoriaus darbuotojams. Ne paslaptis, jog statybose didžioji darbo dalis atliekama lauko sąlygomis, tad karštis statybininkams  – didžiulis stresas. Deja, vis dar pasitaiko atsainaus požiūrio į būtinybę užtikrinti tinkamas darbo sąlygas karščių metu. Tačiau turime ir įmonių gerosios praktikos pavyzdžių. Pastebime, kad geriau darbuotojais rūpinasi tos įmonės, kuriose yra galiojančios kolektyvinės sutartys. Jose galima susiderėti dėl daugelio aspektų, taip pat ir saugos bei sveikatos nuostatų dirbant karščių metu. Pavyzdžiui, galima susitarti dėl lankstesnio darbo laiko per karščius bei kitomis ekstremaliomis sąlygomis (jeigu tai leidžia darbo pobūdis)“, – atkreipia dėmesį D. Jakutavičė.

LPPSF vadovė pabrėžia, kad norint užtikrinti saugias darbo sąlygas įmonėje pakanka, laikantis nustatytų rekomendacijų ir teisės aktų, atlikti nežymius pakeitimus bendroje tvarkoje suteikiant galimybę darbuotojams, dirbantiems lauke, dažniau pailsėti pavėsyje, aprūpinti  pakankamu geriamojo vandens kiekiu ir karštoms oro sąlygoms tinkančia darbo apranga.

„Kaip ir daugeliu kitų klausimų, taip ir dėl saugių darbo sąlygų per karščius, padėti darbdaviui gali profesinė sąjunga. Juk ši organizacija gali bendradarbiauti renkant informaciją apie darbuotojų problemas ir poreikius, ją apibendrinant ir pateikiant darbdaviui, suformuluojant galimus sprendimus ar rekomendacijas. Taip pat didelė parama galėtų būti užsienio kolegų patirtis, patarimai. Kai kurios užsienio organizacijos jau turi laiko patikrintus būdus panašioms problemoms spręsti. Pavyzdžiui,  mūsų federacija glaudžiai bendradarbiauja su danų profesinėmis sąjungomis, kurios turi didelės kolektyvinių susitarimų patirties ir noriai dalinasi reikiama informacija“, – pažymi D. Jakutavičė ir kviečia darbuotojus būti aktyvesniais, patiems kalbėti apie esamas problemas su tiesioginiais vadovais ir profesine sąjunga.

Atkreiptinas dėmesys, kad Tarptautinė darbo organizacija (TDO) ragina į procesą įsitraukti ir Vyriausybes. Pasak TDO, jos turi bendradarbiauti su darbuotojų ir darbdavių organizacijomis per socialinį dialogą, kuriant, įgyvendinant ir stebint prisitaikymo prie klimato kaitos politiką, kaip rekomenduojama TDO 2015 m. gairėse dėl teisingo perėjimo prie aplinką tausojančios ekonomikos ir visuomenės. 

„Socialinis dialogas vaidina lemiamą vaidmenį kuriant nacionalinę politiką, įskaitant darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Pasitelkus socialinio dialogo priemones, tokias kaip kolektyviniai susitarimai, darbdaviai ir darbuotojai gali sukurti ir įgyvendinti karščio poveikio valdymo politiką, pritaikytą prie konkrečių jų darbo vietos poreikių ir tikrovės“, – teigiama TDO publikacijoje „Darbas šylančioje planetoje: karščio poveikis darbo produktyvumui ir padorioms darbo sąlygoms“. 

Svarbūs dokumentai siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas karštu oru:

LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.215253/asr

Higienos instituto rekomendacijos:

https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Karscio%20poveikio%20prevencines%20priemones.pdf

VDI rekomendacijos:

https://www.vdi.lt/AtmUploads/DarbaiKarstyje.pdf