COVID-19 pandemija išryškino lyčių lygybės skaudulius: profesinių sąjungų siekiai

Lapkričio 23 dieną, įvyko Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU) 25-asis Moterų ir lyčių lygybės komiteto posėdis. Jame dalyvavo daugiau nei 20 moterų iš Austrijos, Prancūzijos, Suomijos, Čekijos, Vokietijos, Italijos, Turkijos, Švedijos, Ispanijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, kt. Lietuvai jame atstovavo Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkės pavaduotoja Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.

Posėdyje aptartas viruso COVID-19 poveikis moterims ir ypač įvairių sektorių darbuotojoms, atotrūkio tarp moterų ir vyrų atlyginimų mažinimo veiksmų gairės, kt.

Pažymėta, kad pasaulyje moterys vis dar diskriminuojamos – tiek darbe ir visuomenėje, ir pandemija egzistuojančias problemas tik dar labiau išryškino .

Būtent moterys sudaro didžiąją dalį paprastų sveikatos priežiūros darbuotojų, užimančių žemesnes, ne vadovaujančias, pozicijas. Šios moterys kiekvieną dieną turi tiesioginį kontaktą su užkrėtusiais žmonėmis, o tai  padidina tikimybę apsikrėsti ir joms. Todėl labai svarbu užtikrinti tinkamas asmenines apsaugos priemones, saugias darbo sąlygas.

Nepaisant to, kad sveikatos priežiūros ir priežiūros sektoriuose daugiausia dominuoja moterys, jos dažnai nedalyvauja sprendimų priėmime reaguojant į COVID-19 grėsmę. Netgi kaukės ir kitos apsaugos priemonės labiau pritaikytos vyrams, ir moterims kyla didesnė poveikio ir infekcijos rizika.

Pasak LPPSF pirmininkės pavaduotojos Jurgos Subačiūtės-Žemaitienės,  pandemija taip pat atskleidė ir tebevyraujantį stereotipinį skirstymą moterų ir vyrų darbų. Iš vienos pusės moterys, turinčios stabilų užimtumą, išlaikė savo darbą ir toliau dirbo namuose. Tačiau joms tuo pat metu, palyginus su vyrais, išaugo ir namų ūkio darbų bei šeimos priežiūros krūvis. Uždarius mokyklas ir kitas ugdymo įstaigas vaikų priežiūra, vyresnio amžiaus žmonių ar neįgalių asmenų slauga labiau teko labiau rūpintis moterims, kartu dirbant ir nuolatinį darbą.

„Galiausiai dėl pandemijos smurtas prieš moteris taip pat smarkiai išaugo: stresas, pajamų praradimas ir sumažėjusi galimybė naudotis socialinėmis paslaugomis padidino smurto riziką moterims. Daugelyje šalių, kur taikoma izoliacija ir karantinas bei kiti apribojimai dėl COVID-19, smurto artimoje aplinkoje rizika dėl nuolatinės įtampos dar labiau padidėjo“, – po posėdžio dalinosi J. Subačiūtė-Žemaitienė.

Profesinės sąjungos siekia:

-Panaikinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, t.y. įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) atlyginimų skaidrumo direktyvą.  

-Turi būti užtikrintos moterims saugios darbo vietos, suteikiamos asmeninės apsaugos priemonės.

-Moterų sveikatos paslaugos yra būtinosios paslaugos. Visos sveikatos paslaugos turi būti jautrios lyties atžvilgiu.

-Neteikti finansinės pagalbos toms ES narėms, kuriose nėra paisoma žmogaus ir moterų teisių.

-Pasirašyti ir ratifikuoti 190 Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo”.

-Pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją.

-Tinkamas ES Darbo ir gyvenimo pusiausvyros direktyvos įgyvendinimas.

-ES lėšų skyrimas šalims atsižvelgiant į lyčių aspektą ir poveikio lyčiai vertinimą.

Primename, kad Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija yra EPSU narė. Jurga Subačiūtė-Žemaitienė EPSU Moterų ir lyčių lygybės komitete yra nuolatinė atstovė Lietuvai.  

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija