Ar pavyks išsaugoti Lietuvos šilumos ūkį?

Šiandien, lapkričio 21 d., LR Seimo ekonomikos komiteto posėdyje, buvo svarstomas klausimas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2018 m. spalio 5 d.nutarimo dėl kai kurių šalies šilumos tiekimo įmonių šilumos bazinės kainos dedamosios dalies, skirtos darbo užmokesčiui.

Posėdyje dalyvavo ir AB „Klaipėdos energija“  administracijos atstovai bei profesinės sąjungos pirmininkas Imantas Valaitis, UAB „Kretingos šilumos tinklai“ vadovai ir šios įmonės profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Petkevičius, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkas Juozas Neverauskas bei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius. Beje, LPPSF ir LŠTA vadovai šiuo klausimu susitiko dar šio posėdžio išvakarėse, lapkričio 20 dieną.

Pasak profesinių sąjungų, Komisijos nustatytas darbo užmokestis šioje dedamojoje yra mažesnis ir nedengia faktinių bendrovių darbo užmokesčio sąnaudų.

Jis buvo nustatytas ankstesnių, t.y., 2014, 2015 ar 2016 metų, kainų nustatymo metodikomis, todėl įmonių darbo užmokesčio fondas šiems metams yra ženkliai mažesnis nei buvo 2017 metais. Mat tik 2018 m. spalio 8 d. VKEKK patvirtino 2017 m. šilumos gamybos ir perdavimo veiklų lyginamuosius rodiklius, nors šie rodikliai turi būti paskelbti kiekvienų metų rugpjūčio 1 dieną.

Štai AB „Klaipėdos energija“ taikant 2014 m. šilumos tiekėjų I grupės darbo užmokestį darbo užmokesčio fondas įmonėje buvo sumažintas 1,3 mln. eurų lyginant su  bendrovės pateiktu projektu. Darbo užmokesčio fondas sumažintas ir UAB „Kretingos šilumos tinklai“.

Todėl šių įmonių profesinės sąjungos darbuotojų vardu kreipėsi į LR Seimo ekonomikos komitetą su prašymu įpareigoti Komisiją laikytis pačios patvirtintų teisės aktų reikalavimų ir patikslinti įmonių bazinės kainos darbo užmokesčio sąnaudų skaičiavimus nustatant šilumos kainų dedamąsias. 

Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovo, tai yra sisteminė problema, kuri aktuali beveik visoms šalies šilumos tiekimo įmonėms. Rūpestį kelia tai, kad dėl mažų atlyginimų specialistai ieško pelningesnio darbo kitose įmonėse ar emigruoja svetur. Mažas atlyginimas už sudėtingą darbą dažnai yra ir pagrindinė priežastis, dėl kurios abiturientai nebesirenka šilumos energetikos specialisto profesijos.

Šiandieniniame posėdyje Seime nuspręsta kreiptis į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją su prašymu, kad ji pateiktų galimas šilumos ūkio įmonių bazinės kainos dedamosios dalies apskaičiavimo metodikos korekcijas. 

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija