Apie teisę nepasirašyti nenaudingų, neaiškių ar nesuprantamų dokumentų

Neabejoju, kad esate girdėję apie žmogaus teises į gyvybę, teisingą bylos nagrinėjimą, privatų ir šeimos gyvenimą, nuosavybės apsaugą, mokslą, laisvus rinkimus ir daugybę kitų teisių. Tačiau, gali būti, kad esate mažiau girdėję apie savo teisę nepasirašyti Jums nenaudingų, neaiškių ar nesuprantamų dokumentų. Žinoma, ši Jūsų teisė nėra tokios pat svarbos, kaip teisė į gyvybę ar daugelis kitų žmogaus teisių, bet kartu ji yra ar gali būti neatsiejamai susijusi su daugeliu iš jų – pavyzdžiui, su teise į nuosavybės apsaugą, teise į privatų gyvenimą ir kt.

Daugelis mūsų tautiečių, kurių nuolankus būdas yra nulemtas lietuviško genofondo (gan taikūs, bet savo šalį narsiai gynę Baltai) ir indoktrinuotas sovietinės paklusnumo mokyklos bei krikščioniškų religijų propaguojamo nuolankumo, neretai apie tai nesusimąsto ir, gavę gerbiamo ar svarbaus asmens prašymą ar pasiūlymą bei prieš save išvydę popierių su tekstu, puola jį rašytis net neperskaitę arba gerai neįsiskaitę…

Kodėl puolame rašytis mums nenaudingus (ar abejotinos naudos mums), neaiškius ar nesuprantamus dokumentus? 

Akcentuoju tai, ką Jūs ir patys gerai žinote, tačiau kartais nedrįstate pripažinti – nieko pasirašyti Jūs niekada neprivalote! Absoliučiai nieko ir absoliučiai niekada! Jūsų parašas yra Jūsų valios sugeneruotas sprendimas ir jo materiali išraiška – jeigu tokios valios nėra, nereikia dėti ir parašo. Jūs neprivalote sudaryti jokių sandorių, pateikti jokių patvirtinimų ar pripažinimų, tad lygiai taip pat Jūs neprivalote nieko pasirašyti (net jeigu kitas asmuo tvirtina priešingai).

Net, jeigu Jus kažką pasirašyti įpareigoja įstatymas, Jūs vis tiek galite nepasirašyti – įstatymas beveik visuomet numato išimtis iš tokios situacijos, ir tos išimtys dažniausiai nelemia Jums blogesnių pasekmių nei tos pasekmės, kurios kiltų atitinkamą dokumentą pasirašius. Žodį „dažniausiai“ vartoju todėl, kad niekada negali būti tikras ar nėra arba ar kada nors neatsiras kokios nors įstatyminės ar poįstatyminės nesąmonės. Nepaisant to, galima rimtai argumentuoti, kad yra nesulyginamai daugiau galimybių nukentėti padėjus parašą ten kur nereikia, negu nepadėjus jo ten, kur reikia.

Nors, kaip minėjau, nieko pasirašyti Jūs neprivalote, tačiau būna situacijos, kai be Jūsų parašo atitinkamas Jūsų norimas sandoris neįvyktų. Tačiau šiais atvejais Jūs iš anksto planuojate, kad sudarysite tokį sandorį, iš anksto jam pasiruošiate, pasitariate su sutuoktiniu, mama, tėčiu, kaimynu, bendradarbiu, dar kuo nors, kuo Jūs pasitikite ar kas pasitaiko po ranka, nors ir nebūtinai turi pakankamą kompetenciją aktualiu klausimu, ar retais atvejais – su advokatu. 

Pavyzdžiui, Jūsų parašo reikės, jeigu Jūs ketinate pirkti NT, suderinote pagrindines jo įsigijimo sąlygas su pardavėju, gavote iš notaro ir su pardavėju suderinote pirkimo – pardavimo sutarties projektą arba pats jį parengėte ir suderinote su pardavėju ir vykstate pas notarą sudaryti atitinkamo sandorio; kadangi rašytiniai sandoriai sudaromi juos pasirašant, tai Jums nepasirašius sandorio dokumentų, sandoris neįvyktų ir Jūs neįsigytumėte Jūsų ketinto įsigyti NT objekto. Kitas pavyzdys – jeigu Jus apkaltina visuomenei rimčiau kenksminga veikla (nusikaltimu) ir pareigūnas siūlo Jums taikyti rašytinį pasižadėjimą neišvykti – tuomet verta pagalvoti apie pasirašymo poreikį, nes, neatmestina, kad priešingu atveju Jums gali būti taikomas suėmimas. Dar vienas pavyzdys – Jums nepasirašius paslaugų teikimo sutarties, bankas atsisakytų Jums teikti paslaugas.

Vis dėlto, neskaitant ne tokių dažnų ir dažniausiai iš anksto Jūsų suplanuotų atvejų, kai Jūsų parašo iš tiesų gali reikėti ir pasirašyti Jums būtų naudinga, paprastai Jūsų parašas nėra toks jau būtinas, o nepasirašę Jūs mažų mažiausiai ramiau miegotumėte. Pavyzdžiui, jeigu dirbate pagal darbo sutartį, Jums beveik niekada neverta pasirašyti jokių darbdavio pateiktų dokumentų – Jūsų darbo sąlygų bloginimo, Jūsų darbo sutarties nutraukimo, Jums darbdavio teikiamo „Jūsų prašymo“ nutraukti darbo sutartį, prastovos Jums skyrimo, drausminės nuobaudos Jums skyrimo, Jūsų nušalinimo nuo darbo ir daugelio kitų. Žinoma, ir šiuo atveju būna išimčių. Pavyzdžiui, jeigu vienintelis darbo sutarties pakeitimas, kuris Jums teikiamas pasirašyti, yra Jūsų atlyginimo padidėjimas, tuomet tokio dokumento pasirašymo galimybę vertėtų svarstyti. Tačiau ir čia, kaip ir kitais atvejais, Jūsų pasirašymą turi lemti Jūsų įsitikinimo, kad pasirašyti Jums naudinga, o ne, kad reikia, buvimas.

Norėčiau atkreipti dėmesį į šiuos su Jums teikiamo pasirašyti dokumento pasirašymu susijusius dalykus:

(1) svarbiausia taisyklė – Jūs nieko ir niekada neprivalote pasirašyti, tačiau galite tai padaryti, jeigu tokia yra Jūsų valia. Nepasirašykite dokumento, kuris yra ar atrodo Jums nenaudingas, neaiškus ar nesuprantamas, neturi reikalingų sąlygų ar rekvizitų. Daugumą dokumentų projektų galima pakoreguoti, kad jie taptų naudingi abiem šalims, ar, kad taptų aiškūs ir suprantami, turėtų reikalingas sąlygas ir rekvizitus. Nedidelį kiekį klaidų galima ištaisyti išbraukiant, pakeičiant ar papildant ranka visuose dokumento egzemplioriuose; taip pat prie taisymų pasirašant visoms dokumento šalims ir nurodant, kad pataisymai yra tikri (pavyzdžiui, įrašant „pataisymai tikri”);

(2) jeigu nesate tikras, ar norite pasirašyti, pasiimkite protingą laiką pagalvoti ir (ar) pasitarti. Jeigu esate darbuotojas, kitai šaliai (darbdaviui ar potencialiam kontrahentui) galite sakyti, kad tarsitės su sutuoktiniu, mama, tėčiu, o jeigu įmonės vadovas – su akcininkais, su valdybos nariais, su buhaltere, o iš tiesų tarkitės ne tik su jais, bet ir su teisininku ar advokatu, tačiau to nesakykite – bus mažiau bereikalingos isterijos. Dažniausiai nebūna tokios situacijos, kuri nepalauktų, kol Jūs nuspręsite (viršininko ar potencialaus kontrahento įkalbinėjimai ar kitoks spaudimas savaime nėra jokia skuba ir kaip tik turėtų Jus perspėti apie būtinumą pagalvoti ir ramiai apsispręsti, ar pasirašyti, ar ne);

(3) turėkite omenyje, kad sudėtingi dokumentai turėtų būti su Jumis suderinti iš anksto – to reikalauja įprasta verslo etika ir paprasčiausia kitos sandorio šalies pagarba Jums. Gavus sudėtingą dokumentą tik pasirašymo metu, rekomenduotina pasiimti laiko ramiam susipažinimui su juo;

(4) Jums teikiamą pasirašyti dokumentą atidžiai neskubėdamas perskaitykite, net jeigu neketinate jo pasirašyti (žinosite, kokios sąlygos Jums buvo pasiūlytos ir galėsite palyginti su tuo, ką Jums galbūt pasiūlys kitą kartą), taip pat ir tuo atveju, jeigu ketinate pasirašyti ir jau esate su to dokumento projektu susipažinęs anksčiau (dėl įvairių priežasčių kartais nutinka taip, kad pasirašomas dokumentas skiriasi nuo suderinto projekto – ne visi žmonės būna atidūs ir ne visi – skrupulingi);

(5) pasirašomame dokumente neturi būti neužpildytų grafų, per didelių tuščių tarpų. Jeigu kita šalis nesutinka šių trūkumų pašalinti, rekomenduotina dokumento nepasirašyti arba bent jau prieš pasirašant išbraukti tuščias grafas ir tarpus (pavyzdžiui, perbraukta „Z“ raide);

(6) jeigu situacija tokia, kad nepasirašyti dėl kokių nors priežasčių negalite (pavyzdžiui, dėl specifinių aplinkybių galėtų kilti Jums nepalankios pasekmės), pasistenkite konkretizuoti savo parašo reikšmę. Pavyzdžiui, jeigu Jums sako, kad Jūs pasirašysite tik dėl to, kad susipažinote su dokumentu (iš principo tai ne Jūsų bėdos ir pasirašyti tikrai neprivalote), galite prieš parašą įrašyti žodį „susipažinau“;

(7) beveik visuomet prie parašo pravartu įrašyti aktualią pasirašymo datą (ypač, jeigu data yra kitame pasirašomo dokumento puslapyje – būna, kad dokumento puslapiai tyčia ar netyčia pasimeta);

(8) kai pasirašomą dokumentą sudaro keli puslapiai, dokumentas turėtų būti sunumeruotas. Jeigu dokumentas nesunumeruotas – prieš pasirašant prašykite Jums jį pateikusio asmens, kad sunumeruotų, jeigu nesutiks – sunumeruokite pats ranka surašydamas puslapių numerius eilės tvarka;

(9) kai pasirašomą dokumentą sudaro keli puslapiai, pasirašant dokumentą reikėtų pasirašyti arba pavizuoti kiekvieną to dokumento puslapį (kad kartais lapai vėliau nesusimaišytų su to paties dokumento kito projekto ar kitos versijos lapais – ko tik kartais nenutinka…);

(10) bent vienas pasirašyto dokumento egzempliorius turi atitekti Jums, tad žiūrėkite iš karto, ar keli dokumento egzemplioriai yra parengti ir pateikti Jūsų pasirašymui. Kai kokioje nors patikimoje įstaigoje (pvz. banke) užpildote ir pasirašote kokį nors prašymą (vieną egzempliorių), paprašykite jo kopijos į savo archyvą. Gerai ir prieš atiduodant nusifotografuoti (išmanųjį juk turite?);

(11) prieš pasirašant gaukite ir visus pasirašomo dokumento priedus. Nepasirašykite, kad kurį nors gavote, kol realiai jo negavote – po to dažnai būna sudėtinga gauti tuos priedus;

(12) dokumentą pasirašinėkite tuo pat metu, kai kitą egzempliorių pasirašinėja kita šalis (įsitikinkite pasirašančio asmens tapatybe ir, jeigu aktualu, teise pasirašyti dokumentą kito asmens vardu; pasiimkite įgaliojimą ar bent jo kopiją); tuomet apsikeiskite pasirašomais egzemplioriais – Jūs pasirašysite ir pasiliksite kitos šalies pasirašytą egzempliorių, o ji – Jūsų.

Parengta pagal advokato Liutauro Baikščio (CredoLaw) informaciją