Apie Europos kolektyvinių derybų aktualijas – interaktyviame žemėlapyje

Nuotraukoje: Baltijos šalių profesinių sąjungų atstovai išreiškia palaikymą tarptautinei kampanijai „Together at Work”. 

Europos pramonės profesinė sąjunga (IndustriAll Europe) 2019 metų rudenį inicijavo tarptautinę kampaniją „Kartu darbe” (angl. „Together at Work”). Svarbiausias akcentas šios kampanijos akcentas – dėmesys kolektyvinėms deryboms ir socialiniam dialogui Europos šalyse. Siekiant  išsiaiškinti, kaip socialinis dialogas plėtojamas skirtinguose Europos regionuose, buvo sukurtas interaktyvus žemėlapis. Jame aprašytos ir Lietuvos kolektyvinių derybų aktualijos. 

Mūsų šalies apžvalgoje teigiama, jog Lietuvoje ilgą laiką buvo skaičiuojama, kad kolektyvinės sutartys „dengia“ ne daugiau nei 10 proc. darbuotojų.  Visgi 2019 m. pabaigoje buvo pasirašyta nacionalinė kolektyvinė sutartis viešajame sektoriuje, todėl, preliminariais duomenimis, kolektyvinių sutarčių aprėptis padidėjo ir siekia apie 40 proc. 

Socialinio dialogo idėja  Lietuvoje nėra naujas dalykas. Nuo pat įstojimo į ES buvo naudojamos politinės ir finansinės priemonės socialiniam dialogui stiprinti. Socialinio dialogo plėtojimas įtraukiamas į visų vyriausybių programas, partijų rinkiminius pažadus ir ateities plėtros strategijas, tokias kaip „Lietuva 2030“. Deja, dažnai tie pažadai ir programos yra tik deklaratyvaus ir formalaus pobūdžio.

Lietuvos darbdaviai ilgą laiką buvo mažai motyvuoti įsitraukti į socialinį dialogą, ypač aukštesniame, negu įmonės, lygmenyje.

Visų pirma, darbdaviai niekada neturėjo to, ką galima vadinti priverstine motyvacija, kylančia iš stiprių profesinių sąjungų ar valstybės. Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, verslo įtaka formuojant ir keičiant darbo santykius ir socialinės apsaugos institucijas yra gana didelė, o valstybės galimybės įgyvendinti savo taisykles – ribotos. Puikus to pavyzdys yra ankstesnis darbo santykių reguliavimas, kuris realybėje toli gražu nebuvo griežtas, nes buvo netinkamai vykdomas. Be to, tiesioginių užsienio investicijų poreikis sukuria nuolatinį spaudimą didinti verslo autonomiškumą, atsiribojant nuo valstybinio reguliavimo.

Antra, darbdaviai ilgą laiką neturėjo savanoriškos motyvacijos. Ką socialinis dialogas atneša darbuotojams, mes suprantame. Stiprinant socialinį dialogą didžiausias dėmesys skiriamas darbuotojų papildomoms naudoms. Be to, galvodami apie socialinį dialogą, jį suvokiame daugiau kaip socialinės politikos instrumentą. Tačiau darbdaviams socialinio dialogo poreikis nėra toks aiškus. Akivaizdu, kad Lietuvos kontekste, jei norime kalbėti apie socialinio dialogo plėtojimo galimybes, neapsieisime be didesnės savanoriškos darbdavių motyvacijos ir atsakymo į klausimą „kokia socialinio dialogo nauda darbdaviams?“

Interaktyvų žemėlapį ir daugiau informacijos apie kampaniją „Kartu darbe” rasite čia.

Primename, kad Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija yra profesinės sąjungos IndustriAll Europe narė.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija