Virginija Vilimienė: jei virsime tik savo sultyse, ne ką tepasieksime

Pateikiame keletą minčių iš Virginijos Vilimienės, Naftininkų profesinės sąjungos tarybos pirmininkės, ataskaitos, kuri buvo parengta kasmetinei Naftininkų profesinės sąjungos metinei konferencijai. Ši profesinė sąjunga susiduria su iššūkiais, kurių neišvengia ir kitų įmonių darbuotojų atstovai, tad manome, kad vienos didžiausių Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos profesinių sąjungų lyderės mintys yra aktualios ir įdomios daugeliui.   

Pastarieji metai buvo pažymėti darbo santykių liberalizavimo žyme. Visame pasaulyje profesinės sąjungos ir  socialdemokratai kovoja dėl socialinio teisingumo; gaila, kad Lietuvos socialdemokratai tapo liberalais ir atstovauja darbdaviams.

Naftininkų profesinė sąjunga labai aktyviai dalyvavo rengiant šį mums labai svarbų įstatymą – Darbo kodeksą. Teikėme  pasiūlymus, organizavome išvyką į protesto akciją Vilniuje. Čia negaliu susilaikyti nepriminusi, jog iš gamyklos į mitingą vyko tik 5 nariai, 7 – iš regiono ir aktyvūs garbės profsąjungos nariai Algimantas Viskantas ir Povilas Bartašius. Kurti gerovę ir kovoti už ją, deja, ryžtasi tik keletas, o naudotis iškovojimais norime visi, – kai kurie vis bambėdami, ieškodami pasiteisinimo dėl neveiklumo, bandydami kaltinti tuos, kurie kovoja.

Bet kuriuo atveju, pataisytas Darbo kodeksas pradės galioti nuo liepos 1 d. Jame yra numatyta naujovė, kurią, beje, Naftininkų profesinė sąjunga ir pasiūlė: profsąjungos suderėta kolektyvinė sutartis galios tik jos nariams. Tai – naujas dalykas, ir ne tik Lietuvoje. Todėl tiksliai prognozuoti, kaip viskas veiks, pakankamai sunku. Tačiau ruošdamiesi deryboms dėl mūsų atstovaujamų darbuotojų kolektyvinių sutarčių esame nusiteikę griežtai: reikalausime, kad išsiderėtos socialinės garantijos galiotų tik Naftininkų profesinės sąjungos nariams. Taip bus sąžininga mokančiųjų nario mokestį ir jiems dirbančiųjų atžvilgiu, nes juk papildomos naudos nėra savaime suprantamas dalykas, kaip kai kam rodosi. Dėl to reikėjo (ir tebereikia!) daug ir intensyviai dirbti.

Vietinis lygmuo

Profesinė sąjunga išreikalavo, kad darbdavys nustatytų minimalų darbuotojų skaičių pamainoje. Jis apskaičiuotas darant chronometražą, kuris suderintas su darbuotojų sveikatos ir saugos atstovais. Nurodytas minimalus skaičius sudarytas atsižvelgiant į būtinuosius ir nebūtinuosius darbus.

Deja, niekaip nepavyksta susitarti dėl laboratorijos darbuotojų-mėginių ėmėjų darbuotojų skaičiaus pamainoje. Daugėjant mėginių ėmimo užsakymų auga ir darbo krūvis.

Darbuotojų manymu, pamainoje turėtų dirbti mažiausiai 5 darbuotojai. Šiuo metu šis klausimas yra sprendžiamas.

Dar šių metų pradžioje buvo pasirašyti kolektyvinės sutarties pakeitimai, kad žmonėms, dirbantiems pamainomis, pageidaujant būtų galima pasiimti iki dviejų dienų trukmės atostogų poilsio dienomis (kurios numatytos darbuotojo darbo grafike). Šios atostogų dienos nebus išimamos iš apskaitinio laikotarpio, todėl suminis apskaitos laikotarpis nesutrumpės.

Ši nuostata buvo priimta atsižvelgiant į pamainomis dirbančiųjų pageidavimus.

UAB „EMAS“ kolektyvinėje sutartyje, kuri pasirašyta 2015 m. sausio mėn., numatyta tokia pat darbuotojų skatinimo sistema, kaip ir pagrindinėje bendrovėje. Skatinimo sistemos nuostatose metų pabaigoje numatytos išmokos darbuotojams už veiklos rezultatus, išmokos dydis – 50 proc. pagrindinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Taip pat susitarta dėl išlaidų vaikų stovykloms kompensavimo, pervedant į darbuotojų, turinčių vaikų nuo 7 iki 18 m., sąskaitą po 50 eurų už vaiką.

Tarptautinis lygmuo

Pastaraisiais metais nemažai veikiama ir tarptautiniu lygmeniu. Iš Čekijos pernai atvykusius kolegas supažindinome su naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose, kolektyvine sutartimi, darbo sąlygomis. Sutarta ir toliau tęsti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant pasidalinti patirtimi.

Baigiamojoje projekto „Reflection and Consultation = Action“ konferencijoje Zagrebe dalyviai iš Lenkijos, Kroatijos, Rumunijos, Lietuvos naftos ir dujų sektorių profesinių sąjungų pristatė jų valstybėse įvykusius nacionalinius seminarus, taip pat pasidalino patirtimi atstovaujant darbuotojams įmonių, sektoriniu bei tarptautiniu lygiu. Šalys diskutavo apie Europos darbo tarybas bei jų reikšmę.

Vis dėlto susitarti dėl Europos darbo tarybos steigimo PKN ORLEN koncerne dar nepavyksta. Kol kas nepasirašytas susitarimas su Lenkų profesinėmis sąjungomis, kurių yra 11. Todėl ateityje ES finansuojamuose projektuose numatytuose susitikimuose tikimės susitarti ir įsteigti Europos darbo tarybą.

Bendravimas ir bendradarbiavimas su kolegomis iš kitų naftos perdirbimo įmonių yra nereali patirtis ir reali nauda. Prisimenu, kai mes per krizę kovojome, kad nebūtų sumažinti atlyginimai, kolegos lenkai išrūpino leidimą mitingui prie koncerno PKN ORLEN būstinės. To kaip tik ir pakako, kad centrinė vadovybė nusileistų, išgirstų mūsų poziciją ir į ją atsižvelgtų.

Bendradarbiauti su kolegomis ypač padeda projektinės veiklos, kuriomis startavome pernai. Šiemet laimėjome ES fondų finansavimą ir kitam tarptautiniam projektui apie krizės valdymą Europos naftos įmonėse. Tai labai svarbi mums visiems tema.

Kadangi mūsų komanda turi didelės patirties, esame kviečiami kaip partneriai į kitų šalių profsąjungų projektus. Štai neseniai dėl to kreipėsi beveik milijoną narių turinti Lenkijos šakinė profsąjunga. Todėl Naftininkų profesinės sąjungos aktyvas – tarybos nariai – turi galimybę pasisemti patirties, įgyti žinių, ir tai mums nieko nekainuoja. Jei virsime tik savo sultyse, ne ką tepasieksime, juolab kad mūsų įmonė – tarptautinė.

*

Kas tai yra profsąjunga? Ar ji tik Virginija, Ramūnas ir Birutė?  Tikrai ne. Tačiau iš kai kurių tarybos narių vis išgirstu replikų mums, etatiniams darbuotojams: „Mes jus išrinkome, mokame atlyginimą, jūs ir dirbkite“.

Sugebame reikalauti, ir tik geriausių  rezultatų, o jei maksimumo pasiekti nepavyksta, puolame aktyviai kritikuoti. Maža to, kartais mūsų darbai tiesiog niekinami, net nevengiama ir negražių apkalbų.

Deja, su tokiu supratimu toli nenueisime, – turime vertinti darbus, o ne asmenybes.

Būkime sąžiningi sau ir savo nariams, kuriems mes atstovaujame.

Manau, kad nėra neįmanomų dalykų, kurių mes negalėtumėm pasiekti, susitarti. Žinoma, visų žvaigždžių nuo dangaus nenuskinsime, bet “aukso viduriuką” visada galime rasti ir randame. Svarbiausia – dirbti sąžiningai ir kiek įmanoma tobuliau.

Visiems mums norisi gyventi geriau. Profesinė sąjunga – mes visi ir kiekvienas, visiems mums ir kiekvienam turi rūpėti mūsų pačių ir kolegų geresnė ateitis. Ypač turi rūpėti tiems, kurie yra išrinkti darbuotojų atstovais, – jie privalo perteikti informaciją ir skleisti vienybės žinią. Tik visi kartu galime pasiekti geresnių rezultatų.

Parengė Ramunė Motiejūnienė-Pekkinen, lprofsajungos.lt