Vilniuje vyko konferencija apie Lietuvos kolektyvinių susitarimų galimybes ir iššūkius

Rugsėjo 30 d., Vilniuje, „Neringos” konferecnijų centre, įvyko tarptautinė konferencija „Galimybės, kurias atveria socialinis dialogas”. Renginį moderavo Dr. Marius Kalanta. Sveikinimo žodį renginio dalyviams tarė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkė Dalia Jakutavičė. Ji apibendrino LPPSF vykdyto projekto “Socialinio dialogo gerinimas Lietuvos pramonės sektoriuje” rezultatus. Šis daugiau nei dvejus metus trukęs projektas buvo vykdytas kartu su partneriais iš Norvegijos profesinės sąjungos „Fellesforbundet”, jį finansavo „Norway grants”. Konferencija – tai baigiamasis projekto renginys, kurio metu buvo siekiama kartu su socialiniais partneriais rasti bendrus sąlygčio taškus nustatant Lietuvos socialinio dialogo kryptį.

Kolektyvinės derybos gali virsti ir šokiu, ir bokso ringu 

Norvegijos profesinės sąjungos „Fellesforbundet” atstovai Jørgen Kaurin ir Catherine Ulvøy konferencijos dalyviams pristatė Norvegijos socialinio dialogo ir gerovės modelį. 

Anot J. Kaurin, pagrindinis elementas, išskiriantis šios šalies modelį iš kitų, yra stiprus abiejų pusių – darbdavių ir darbuotojų – atstovavimas kolektyvinėse derybose per skaitlingas organizacijas. Kitas svarbus bruožas – atlyginimų teisingumas: skirtumas tarp vadovų ir specialistų darbo užmokesčio nedidelis, arba jis beveik nejuntamas. Tai sumažina įtampą tarp darbuotojų ir vadovų bei padeda užtikrinti socialinio teisingumo jausmą.  

“Mūsų kolektyvinės derybos kartais primena šokį salsa, kai viskas einasi sklandžiai ir abi pusės sutaria, o kartais – bokso ringą, kai tenka kautis ir kovoti už savo poziciją. Tačiau vis tiek dažniausiai, net ir po karštų ginčų, šokame, nes turime aiškiai nustatytas derybų taisykles, vedančias link susitarimų, kurių dėka laimi abi pusės”, – pažymėjo J. Kaurin.

Kolektyvinės sutartys leidžia nukrypti nuo įstatyminių normų, tačiau su viena sąlyga

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SOCMIN) darbo teisės grupės vyresnoji patarėja Jelena Polijančuk kalbėjo apie socialinės partnerystės, kolektyvinių sutarčių naudą. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvai svarbu stiprinti aukštesnio lygmens kolektyvines derybas, ypač privačiame sektoriuje (šiuo metu, pagal SOCMIN statistiką, iš visų sudarytų kolektyvinių sutarčių šalyje tik 34 proc. sudarytos privačiame sketoriuje). 

Projekto ekspertai Prof. dr. Vida Petrylaite ir Dr. Marius Kalanta supažindino renginio dalyvius su atlikta pramonės sektoriaus kolektyvinių sutarčių analize. 

V. Petrylaitė, pristatydama kolektyvinių sutarčių teisinius aspektus, atkreipė dėmesį, jog vis dar daug kolektyvinių susitarimų nuostatų atkartoja Darbo kodekso straipsnius, kai pats Kodeksas, tam tikrais atvejais, leidžia nukrypti nuo normų ir abiems pusėms susitarti atsižvelgiant į įmonės ar sektoriaus veiklos specifiką, jeigu susitarimu pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra.

Tuo metu M. Kalanta kalbėjo apie ekonominius susitarimų svertus. Jis apgailestavo, kad didelė dalis Lietuvos darbdavių neįžvelgia kolektyvinės sutarties privalumų ir to, kad jie gali būti vienas iš ekonomikos varomųjų veiksnių, ypač sunkmečiu. Pasak eksperto, jeigu darbdaviai suvoktų, kad susitardami su darbuotojais išlošia ir jie, šiandien turėtume kitokią tiek darbo santykių, tiek ekonominę situaciją. 

Ateities rizikos ir galimybės

Renginio pabaigoje vyko diskusija, kurioje dalyvavo Jelena Polijančuk, Seimo narys Tomas Tomilinas, ekspertai Vida Petrylaite ir Marius Kalanta, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Ričardas Sartatavičius, vyr.ekspertė Eigilė Čygaitė-Elzbergienė, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos teisininkas Egidijus Šimoliūnas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė bei LPPSF pirmininkė Dalia Jakutavičė. 

Diskusijoje buvo ieškoma atsakymų, kaip, siekiant didinti darbdavių motyvaciją derėtis su darbuotojais, rasti balansą tarp prievartinių mechanizmų ir teisinės aplinkos, skatinančios tartis. Neatmesta ir Darbo kodekso koregavimo galimybė tam, kad jis taptų teisės aktu, kuris sukuria sąlygas abiems pusėms sėstis prie derybų stalo ir susitarti.

Diskusijos metu buvo aptarta ir itin neraminanti šilumos sektoriaus situacija. Pažymėta, kad nors darbas šilumos bendrovėse sudėtingas ir net pavojingas, reikalaujantis specialių žinių, aukštos kvalifikacijos, specialaus pasirengimo, darbuotojų atlyginimuose tai neatsispindi. Dėl šilumos kainos nustatymo metodikos specifikos, kurią nustato kainų reguliuotojas (VERT), darbuotojų darbo užmokesčio dedamoji yra nepakankama ir neadekvati lyginant su Lietuvos rinka. Statistiniai duomenys rodo jog, kai kurių  įmonių specialistai uždirba tik šiek tiek daugiau nei minimali mėnesinė alga Lietuvoje. Deja, visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad šilumininkai gauna didelius atlyginimus,.

Todėl jauni specialistai ilgiau neužsibūna šilumos tiekimo įmonėse ir renkasi panašų darbą privačiame, ar apskritai kituose sektoriuose, arba emigruoja į kitas šalis. Tai suponuoja didelę darbuotojų kaitą ir šilumos sektoriaus darbuotojų senėjimo tendencijas, o ugdymo įstaigos nepritraukia naujų studentų į šilumos inžinerijos specialybes. Tad kyla reali rizika šio sektoriaus išlikimui.

Renginyje taip pat buvo parodytas projekto metu sukurtas animacinis filmas apie divejų skirtingų bendrovių likimus. Kas nutinka, kai darbuotojai ir darbdaviai ima kartu ieškoti sprendimų, ir atvirkščiai – kaip įmonės veiklą veikia nenoras tartis?

Filmą galima peržiūrėti pasekus šią tiesioginę nuorodą: https://www.youtube.com/watch?v=fHv-B14LCJg

Konferencijos transliacijos  įrašas: https://www.facebook.com/pramprof/videos/1099512210677897

Renginio foto galerija: https://www.facebook.com/media/set?vanity=pramprof&set=a.532682152191452