Trišalėje taryboje – apie laisvas dienas, atskirtį ir EESRK

Sausio 28 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.

Anot laikinojo LPSK pirmininko Audriaus Gelžinio, sausio 13-oji yra tikrai verta būti šventinių dienų sąraše, tačiau „daryti iš šio klausimo turgų ir prekiauti dienomis yra mažų mažiausiai neskoninga“. Be to, jis užsiminė apie pasaulinę tendenciją – vis didesnio skaičiaus šalių įsitraukimą į eksperimentus dėl keturių darbo dienų savaitės, o patirtis rodo, kad tai žalos ekonomikai neatneša.

Po diskusijų Trišalė taryba vieningai pritarė, jog sausio 13 d. būtų įtraukta į Darbo kodekso šventinių dienų sąrašą. Vyriausybė palaikė darbdavių siūlymą iš šio sąrašo išbraukti lapkričio 2 d. (yra parengtas ir atitinkamas Vyriausybės nutarimo projektas), o profesinės sąjungos tam nepritarė.

Toliau SADM Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Indrė Kaminskienė pristatė Europos Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos projektą. Bendroje užimtumo ataskaitoje kasmet apžvelgiamos esminės užimtumo ir socialinės srities tendencijos ES, akcentuojamos sritys, kuriose būtina imtis veiksmų, apžvelgiamos situacijos valstybėse narėse.

2023 m. Lietuva ES kontekste itin kritinėje situacijoje buvo pagal pajamų atskirtį bei žmonių su negalia užimtumą. Vos geresnė situacija suaugusiųjų švietimo srityje, aukštas nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunų asmenų lygis ir didelis nedarbas. Tuo tarpu ypač gerai Lietuvai sekasi auginant disponuojamąsias pajamas, tenkančios vienam namų ūkio nariui.

Visa apžvalga – čia.

SADM Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėjas Linas Lasiauskas pristatė Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje kodekso pakeitimus.

Siūlomi Konvencijos kodekso pakeitimai apima klausimus dėl smurto ir priekabiavimo, repatriacijos, atostogų krante, pagrindinių darbuotojų statuso, nelaimingų atsitikimų jūroje, darbo ir poilsio valandų, karjeros ir įgūdžių tobulinimo, mokymo ir tobulinimo, repatriacijos, tarptautinio medicinos vadovo, medicininio mokymo ir maksimalios tarnybos laive trukmės.

Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje specialaus trišalio komiteto (STC) posėdyje, kuris vyks 2025 m. balandžio 7–11 d., priimti ir vėliau, birželio mėn. vyksiančioje 113-oje Tarptautinės darbo konferencijos sesijoje patvirtinti pakeitimai perduodami Konvenciją ratifikavusioms TDO valstybėms narėms. Šie pakeitimai įsigalioja, jei per dvejų metų laikotarpį didelė dalis ratifikavusių narių formaliai neišreiškia savo nepritarimo. Prieš teikiant pakeitimus minėtam trišaliam komitetui, visos TDO valstybės narės iki kovo 15 d. turi galimybę pateikti pastabas ar pasiūlymus dėl šių pasiūlymų.

Pristatymas – čia.

Toliau profesinių sąjungų siūlymu išklausytas Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) parengtos  2024 m. socialinės atskirties apžvalgos pristatymas, kurį pateikė tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Apžvalgoje pažymima, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, 20 proc. pačių turtingiausių ir 20 proc. pačių skurdžiausių žmonių Lietuvoje pajamų lygis skyrėsi 6,95 karto (žr. pav.), kai Europos Sąjungos vidurkis buvo 5,03 karto. 2015 m. buvo stebimas rekordinis pajamų nelygybės padidėjimas šalyje, jis buvo 2,24 karto didesnis negu Europos Sąjungoje. Vėliau pajamų nelygybė Lietuvoje nuosekliai mažėjo, bet 2022 m. buvo stebimas nedidelis jos šoktelėjimas. 2023 m. pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų siekė net 6,32 karto.

Analizuojant pajamų nelygybės lygį tarp ES valstybių, matoma, kad mažiausias atotrūkis tarp 20 proc. didžiausias pajamas gaunančių gyventojų ir 20 proc. mažiausias pajamas gaunančių gyventojų išlieka Slovėnijoje, Belgijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Tuo metu Lietuva patenka į „rekordininkių“ trejetuką: Bulgarijoje, Lietuvoje ir Latvijoje ekvivalentinės disponuojamos pajamos tarp daugiausiai uždirbančiųjų ir mažiausiai uždirbančiųjų skiriasi daugiau nei 6 kartus.

Nerimą kelia ir dirbančiųjų skurdo rodiklis: keletą metų kritęs, 2023 m. jis vėl pasiekė 2019 m, lygį (7,9 proc.).

A. Gelžinis baisėjosi tokia situacija, kai 21 a. Lietuvoje net 14,4 proc. žmonių, kuriems trūksta pinigų maistui. „Taip, tankai yra svarbu, haubicos yra svarbu, kai yra tokia geopolitinė situacija, bet socialinės įtampos taip pat kelia daug iššūkių saugumui“, – replikavo jis po pristatymo.

Visas pristatymas – čia.

SADM Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė pateikė informaciją apie kandidatų į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narius atranką 2025-2030 kadencijai.

Lietuvai EESRK atstovauja 9 nariai: po 3 iš darbuotojų, darbdavių ir kitų visuomenės interesų grupių. Dabartinė kadencija baigiasi rugsėjo mėnesį. Numatoma, kad atrankos 2025-2030 metų kadencijai proceso pradžia bus skelbiama m. kovo-balandžio mėn., kai SADM kreipsis į Trišalę tarybą ir Nevyriausybinių organizacijų tarybą prašydama pateikti organizacijų atstovus.

Numatomo atrankos proceso bei kriterijų kandidatams pristatymas – čia.

Viena LPSK atstovių EESRK Irena Petraitienė sakė, jog Lietuvoje, priešingai nei daugumoje kitų ES šalių, atstovų į šį komitetą rinkimai vyksta gana griežtuose rėmuose, o juk šiuos atstovus deleguoja pilietinė visuomenė, o  ne Vyriausybė.

LPSK šiuo metu EESRK atstovauja Irena Petraitienė ir Tatjana Babrauskienė.

Kitas Trišalės tarybos posėdis – vasario 18 d., kuriame planuojamas susitikimas su Ministru Pirmininku Gintautu Palucku.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė yra Trišalės tarybos narė.