Trišalė taryba nusprendė laukti Vyriausybės pozicijos dėl MMA didinimo

Liepos 30 d. Trišalė taryba nusprendė, kad kol kas nebesvarstys minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo klausimo ir lauks Vyriausybės sprendimo.

Tokį sprendimą profsąjungų ir verslo atstovai priėmė neeilinio posėdžio metu. Šis posėdis inicijuotas dėl socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo 2025 m. didinti MMA iki 1038 eurų. Tiek verslas, tiek profsąjungos tokį siūlymą vertina neigiamai.

Anot posėdyje dalyvavusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, tai kompromisinis variantas, kurį siūlant atsižvelgta tiek į Lietuvos banko (LB) atnaujintą ekonomikos prognoze, tiek darbdavių nepritarimą MMA didinimui iki 1070 eurų.

„MMA, pagal formulę, turėjo būti 1070 eurų. Darbdaviai tam nepritarė (…) Lietuvos bankas siūlė atsižvelgti į rizikas, kad kėlimas 16 proc. būtų per didelis. Tad jie pasiūlė, kad didinti ir 50 proc. nuo VDU (vidutinio darbo užmokesčio) pasiekti ne 2025 m., bet 2026 m.“ – aiškino V. Šilinskas.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus siūlė neskubinti sprendimų dėl MMA.

„Reikėtų atsargiau vertinti tą galimybę sparčiau didinti tą MMA. Sakyčiau, luktelkime šioje diskusijoje. Palaukime antro ketvirčio rezultatų ir pažiūrėti, kaip toliau einasi viskas“, – posėdžio metu siūlė A. Bartkus.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis posėdžio metu aiškino, kad rėmimas vien MMA formule neatspindi ekonominės realybės. Jis tvirtino, kad keliant minimalų užmokestį reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip infliacija ar BVP augimas.

„MMA didinimas neturėtų būti vien tik matematinis veiksmas. Ekonomika yra sudėtingesnis dalykas, tai daugybė procesų, kurie viekia vienas kitą. Mes galime sakyti, kad turime formulę ir gyvename pagal ją. Bet jau ne vienus metus mes negyvename pagal formulę. Ir kada paskutinį kartą turėjome sutarimą, tai jis išėjo virš formulės ribų, nes buvo kitokios aplinkybės“, – posėdžio metu teigė jis.

Maitinimo sektorių atstovavusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė tvirtino, kad toks siūlymas verslui kels iššūkių ir vers bendroves eiti į šešėlį. Tuo metu Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų l.e.p. asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas pastebėjo, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsižvelgdama į konkurencines problemas, taip pat siūlė drastiškai nedidinti MMA.

„Tiesiog mes matome pagal dabartinę situacija, kad praeitą mėnesį apyvarta mūsų sektoriuje krito 11 proc., šį mėn. – 8 proc. Tai yra oficialūs statistikos duomenys ir vartojimas ženkliai krenta. Ir tikrai labai sudėtinga, nes mums dabar pakeltas PVM. Ir mūsų sektorius imlus darbuotojams, tai bet koks kėlimas tiesiog ves verslą į šešėlį“, – posėdyje tvirtino E. Šiškauskienė.

„Praeito posėdžio metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktas vertinimas buvo labai atsargus ir net siūlymas buvo neperžengti 1000 eurų ribos. Tai neturėtume daryti klaidingo žingsnio šiame etape“, – sakė S. Gailiūnas.

Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovė Aurelija Maldutytė iškėlė klausimą, ar šiuo metu taikoma MMA formulė nėra pasenusi. Anot jos, Trišalė taryba turėtų aptarti formulės taikymą ir galimą darbo našumo dedamosios įtraukimą į ją.

„Formulė, dėl kurios susitarta dar 2017 m. yra pasenusi. Nes ekonomikai eina į priekį. Keičiasi ir verslo struktūros ir daug kas mūsų šalyje. Ir visi sukritimai išmokė mus dirbti kai kuriais atvejais aktyviau. Bet kad ši formulė yra ydinga, apie tai norėtųsi pašnekėti“, – komentavo A. Maldutytė.

„Prieš tai buvusi ministrė (Monika Navickienė – ELTA) žadėjo kad mes sėsime ir kalbėsime apie formulę“, – tvirtino ji.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad siūlydamas tokius sprendimus, SADM politizuoja MMA klausimą.

„Eilinį kartą mes nueiname nuo formulės, eilinį kartą politizuojama klausimą, bet nepasitikime matematiniu sprendimu, dėl kurio susitarėme“, – Trišalės tarybos posėdžio metu tvirtino I. Ruginienė.

„Išdėstymas per 2 kartus yra mulkinimas, mums priklauso 50 proc. nuo VDU“, – pabrėžė ji.  

Tuo metu reaguodama į verslo atstovų teiginius, profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė tvirtino, kad MMA nustatymo formulė yra tinkama. Anot jos, verslo problemos yra sisteminės, nesusijusios su greitu darbo atlyginimo augimu.

„Šioje vietoje tikrai prašau, kad darbdaviai žiūrėtų plačiau, nei savo verslo“, – tvirtino K. Krupavičienė. 

„Matau, kad yra tam tikros problemos maitinimo sektoriuje, per dideli mokesčiai, kitiems verslams trūksta prieigos prie kapitalo. Tai yra problemos, kurios reikalauja politinių sprendimų, o ne tai, kad darbuotojų sąskaita pagerinsime sau sąlygas“, – aiškino ji.

Pasak jos, apie 20 proc. Lietuvos darbuotojų gaunama MMA, o 10 proc. uždarbis to net nesiekia. Ji tvirtino, tokie asmenys yra priversti kreiptis į valstybė paramos ar kompensacijų, kas išsunkia biudžetą.  

„Taip mes užkrauname visą naštą valstybės biudžetui“, – tvirtino ji.

ELTA primena, kad SADM Vyriausybei siūlo 2025 m. taikyti 1038 eurų MMA. Priėmus tokį sprendimą MMA didėtų 114 eurų, arba 12 proc., o minimalus valandinis atlygis didėtų iki 6,35 euro, dabar – 5,65 euro.

Šiuo metu MMA yra 924 eurai ir sudaro 43 proc. vidutinio bruto atlyginimo bei nuo 2021 metų, kai siekė 642 eurus, jau kilo 44 proc. Tai vienas sparčiausių MMA augimų tarp EBPO valstybių.

Trišalė taryba susitarė dėl MMA didinimo, bet nepriėmė vieno sprendimo dėl 2025 metų MMA dydžio, nes šiuo klausimu buvo pateiktos skirtingos nuomonės: darbuotojų atstovai MMA siūlė kelti pagal sutartą formulę, t. y. 15,8 proc. arba iki 1070 eurų, darbdavių atstovai pritarė Lietuvos banko pasiūlymui MMA didinti palaipsniui, nuo 2025 metų MMA kelti 10 proc. arba iki 1016 eurų.

MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.

2024 m. MMA kilo iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 747 eurų. Šie pokyčiai lėmė, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas“ augo 75,22 euro ir pasiekė 708,4 euro.

Vyriausybės Seime pateiktame mokesčių reformos projekte nurodoma, kad vienas iš esminių tikslų yra numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028 metų. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų. Skaičiuojama, kad 2024 m. sprendimas reikalaus apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.