Tik ketvirtadalis Lietuvos darbuotojų naudojasi kolektyvinių sutarčių garantijomis

Artėjant 2024 m. lapkričio 15 d. terminui, kai Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms reikės imtis  įgyvendinti ES Tinkamo minimaliojo darbo užmokesčio direktyvą, iš vyriausybių tikimasi konkrečių veiksmų įgyvendinant šią direktyvą ir baigiant rengti nacionalinius planus, ypač susijusius su kolektyvinėmis derybomis. Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) yra parengusi Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano projektą, kurį patvirtino LR Trišalė Taryba.

ES Direktyva, priimta 2022 m. spalį, siekia užtikrinti, kad minimalus darbo užmokestis garantuotų orų pragyvenimą, ir ragina stiprinti kolektyvines derybas, ypač tose šalyse, kuriose mažiau nei 80% darbuotojų yra aprėpti susitarimų.

SADM duomenimis, Lietuvoje 2023 m. iš 1 349 709 dirbančiųjų 304 337 darbuotojams buvo taikomos kolektyvinės sutartys (22,5 proc.). Šis rodiklis yra vienas žemiausių tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Nuo 2020 m. kolektyvinių sutarčių taikymo aprėptis reikšmingai nekito. Tad Lietuva privalo imtis priemonių, skatinančių kolektyvinių sutarčių sudarymą.

Trūksta kolektyvinių sutarčių privačiame sektoriuje ir šakos lygmeniu

Kaip teigiama minėtame Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano projekte, didžioji kolektyvinių sutarčių dalis sudaroma viešame sektoriuje – 70 proc. Tuo metu privačiame sektoriuje – tik 30 proc. Daugiausiai jų sudaryta švietimo ir mokymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, taip pat kultūros, aplinkos apsaugos, sveikatos priežiūros, transporto, policijos ir kitose įstaigose, įmonėse ar institucijose. 2023 m. taip pat padaugėjo komunalinių paslaugų bei švietimo sektorių kolektyvinių sutarčių.

2023 m. užregistruotos 88 darbdavio lygmens kolektyvinės sutartys, 5 šakos kolektyvinės sutartys, viena teritorinė kolektyvinė sutartis ir viena nacionalinė kolektyvinė sutartis. Kadangi daugiausiai kolektyvinių susitarimų sudaroma darbdavio lygmeniu, kolektyvinių derybų sistema Lietuvoje vertintina kaip itin decentralizuota. Šalys, kuriose kolektyvinės sutartys taikomos bent 80 proc. darbuotojų (Italija, Austrija, Prancūzija, Belgija, Suomija, Švedija ir Danija) pasižymi stipriomis šakos ar nacionalinio lygmens kolektyvinių sutarčių sudarymo tradicijomis.

SADM 2023 m. atliktos kolektyvinių sutarčių Lietuvoje analizės duomenimis, kolektyvinėse sutartyse susitariama dėl įvairių nuostatų, naudingų darbuotojams, pavyzdžiui, lankstaus ir individualaus darbo laiko, palankesnio, nei nustatyta Darbo kodekse, mokymosi atostogų apmokėjimo, papildomų atostogų dienų, dienų sveikatai gerinti, darbuotojų atvežimo į darbą, socialinės partnerystės rėmimo priemonių, tokių kaip darbdavio skiriamos lėšos profesinių sąjungų veiklai, profesinių sąjungų nariams suteikiamas laisvas apmokamas laikas dalyvauti profesinių sąjungų renginiuose.

Nacionalinės kolektyvinės sutarties vaidmuo

2022 metais buvo pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis, kuri galioja trejus metus – iki 2025 metų pabaigos. 2024 metais Nacionalinė kolektyvinė sutartis taikoma apie 66 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų. Šių metų spalio 11 d. NKS priedai atnaujinti ir papildyti naujomis įmonėmis.

Nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet peržiūri šios sutarties nuostatas ir jas atnaujina bei taiko sutartį tiems profesinių sąjungų nariams, kurie jais tapo po sutarties pasirašymo. Kasmetinis sutarties atnaujinimas stiprina profesines sąjungas, gerėja bendradarbiavimas tarp Vyriausybės ir profesinių sąjungų organizacijų, taip pat profesinių sąjungų nariai gauna įvairias tiesiogines naudas, susijusias su didesnėmis poilsio, tobulėjimo ir kitomis galimybėmis.

Nepakankama darbuotojų teisų apsauga

SADM pažymi, kad Eurofound vertina socialinio dialogo kokybę pagal darbo santykių rodiklį, kurį sudaro keturi pagrindiniai aspektai: darbo santykių demokratija, pramonės konkurencingumas, socialinis teisingumas ir darbo bei užimtumo kokybė. Lietuva iš 100 galimų balų 2018–2021 m. vertinime surinko 43,8 balus. Socialinis dialogas darbdavio lygmeniu, į kurį įeina darbuotojų atstovavimas darbovietėje, informacijos teikimas darbuotojų atstovams, šios informacijos kiekis, kaip dažnai vadovybė rengia susitikimus, per kuriuos darbuotojai gali išreikšti savo nuomonę apie organizaciją, ir darbuotojų atstovų poveikis kompanijos sprendimams, vertinamas sąlyginai pozityviai (61,0 balas).

Visgi, žemiausi balai Lietuvai skirti už darbuotojų teises (32,7 balo), kurios matuojamos pagal darbuotojų atstovavimo teises juridinio asmens kolegialaus valdymo organe, darbo tarybų teises ir teisę į streiką.

Pagal šiuos rodiklius, Lietuva priskiriama prie „į rinką orientuoto valdymo“ grupės. Grupės rezultatai darbo santykių demokratijos srityje yra labai prasti, o kolektyvinių derybų sistemos – nekoordinuotos ir decentralizuotos.

Šiai grupei priskiriamos ekonomiškai liberalios šalys, kurioms būdingi žemi kapitalo mokesčiai, silpna rinkos reguliacija, palankios sąlygos prekybai (Kipras, Airija ir Malta), Baltijos šalys (Estija, Latvija ir Lietuva), Bulgarija ir Lenkija. Darbo tarybos ar darbuotojų atstovaujamieji organai yra savanoriški (net jei jie yra įpareigoti įstatymu, nėra teisinių sankcijų už jų nesilaikymą). Be to, daugumoje šios grupės valstybių darbuotojų atstovai neskiriami į juridinių asmenų valdymo organus.

SADM Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano projekte, kurį patvirtino LR Trišalė Taryba, yra numačiusi šiuos uždavinius:

• Ugdyti socialiniame dialoge dalyvaujančių subjektų kompetencijas ir gebėjimus;
• Vykdyti informavimą socialinio dialogo klausimais;
• Vykdyti socialinio dialogo situacijos ir pažangos stebėseną;
• Įgyvendinti teisėkūros iniciatyvas.

Straipsnyje naudota SADM, e-seimas.lrs.lt, epsu.org informacija