Su atostogų skurdu susiduria 40 mln. Europos darbuotojų

Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) užsakymu atlikta ES duomenų analizė parodė, kad darbuotojų, negalinčių sau leisti savaitės atostogų, padaugėjo daugiau nei dviem milijonais.

Apskaičiuota, kad 2022 m. 39,7 mln. dirbančiųjų (15 %) negalėjo sau leisti savaitės atostogų ne namie, savo šalyje arba užsienyje, o 2021 m. tokių žmonių buvo 37,6 mln.

Daugiausia darbuotojų, kurie negali sau leisti atostogų, yra Rumunijoje (36%), Kipre (25%) ir Graikijoje (25 proc.). Tikėtina, kad Rumunijos padėtis nuo 2022 m. kiek pagerėjo, kadangi vyriausybė 23% padidino minimalųjį darbo užmokestį ir sustiprino darbuotojų galias vesti kolektyvines derybas dėl geresnio darbo užmokesčio.

Labiausiai atostogų skurdas išaugo Prancūzijoje, kur beveik milijonu daugiau sunkiai besiverčiančių žmonių savo atostogoms neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik likti namuose. Taip pat dideli pokyčiai įvyko Airijoje (+3,8 %) ir Prancūzijoje (+2,5 %). Lietuvoje 2022 m. tokių darbuotojų buvo 325 tūkst. arba 18,6% visų darbuotojų.

2023 m. duomenys ko gero bus dar blogesni, nes praėjusią vasarą rekordiškai išaugo atostogų kainos, o pernai visoje ES realusis darbo užmokestis sumažėjo dėl infliacijos.

1 lentelė. Dalis darbuotojų, kuriose darbuotojai, negali sau leisti savaitės atostogų

Šaltinis: Europos profesinių sąjungų instituto, nepriklausomo ETUC tyrimų centro, atlikta ES statistikos apie pajamas ir gyvenimo lygį mikroduomenų analizė.

Daugiau kolektyvinių derybų – daugiau atostogų

ES ir valstybės narės turi užtikrinti, jog visi darbuotojai galėtų pasinaudoti kolektyvinių derybų galimybėmis. Kolektyvinės derybos ne tik užtikrina teisingesnį darbo užmokestį, bet ir iki dviejų savaičių ilgesnes atostogas darbuotojams, kuriems jos taikomos.

Nuo 2000 m. mažiausiai trys milijonai darbuotojų neteko galimybės naudotis kolektyvinių sutarčių privalumais. Labiausiai tokių darbuotojų skaičius augo šalyse, kuriose atostogų trūksta labiausiai. Nors naujausi statistiniai duomenys rodo, kad kolektyvinių sutarčių aprėptis didėja, dar reikia daug nuveikti.

ES įsigaliojus Minimalaus darbo užmokesčio direktyvai, visos valstybės narės privalo skatinti kolektyvines derybas ir užtikrinti, kad kolektyvinės sutartys būtų taikomos bent 80 proc. šalies darbuotojų.

Tačiau naujoje Eurofound ataskaitoje teigiama, kad „konkretūs veiksmai, kuriais skatinama kolektyvinių derybų aprėptis, nustatyti tik nedaugelyje šalių“, nepaisant to, jog galutinis terminas, iki kurio direktyva turi būti perkelta į nacionalinę teisę, yra 2024 m. lapkričio 15 d.

Komentuodama išvadas, ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch sakė:

„Visus metus sunkiai dirbę žmonės privalo turėti galimybę leisti sau paatostogauti. Atostogos nėra prabanga. Tai – laikas, padedantis apsaugoti darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą, laikas su šeima, bičiuliais.

Dirbančiųjų klasės šeimų, galinčių sau leisti atostogas, skaičiaus augimas buvo vienas didžiausių XX a. Europos socialinių laimėjimų. Tai pagerino milijonų žmonių sveikatą ir gerovę bei kūrė socialinės pažangos ir optimizmo nuotaikas.

Dabartiniai skaičiai rodo, kaip dėl didėjančios ekonominės nelygybės situacija keičiasi į priešingą pusę.

Vargu ar galima stebėtis, kad šiomis aplinkybėmis mūsų visuomenėje didėja pyktis. Mums skubiai reikia didinti darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, skaičių. Tai geriausias būdas užtikrinti, kad dirbantys žmonės gautų teisingą savo sukurto turto dalį ir galėtų džiaugtis tokiais paprastais dalykais, kaip savaitė atostogų, o ne tik nuolat galvoti apie savo pragyvenimą.“

Pagal Europos profesinių sąjungų konfederacijos pranešimą