Socialinės Europos „atgimimo” svarba ir trapumas

Europos profesinių sąjungų institutas (ETUI) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) atliko socialinės Europos būklės vertinimą. Remiantis faktais pagrįstais įrodymais ir analize, naujasis leidinys „Darbas Europoje“ (angl. „Benchmarking Working Europe 2024“) parodo, kad pastarųjų penkerių metų profesinių sąjungų nuolat keliami socialinės plotmės klausimai paskatino svarbias ir ilgai lauktas politikos iniciatyvas, įskaitant teisės aktus dėl minimalaus atlyginimo, platformų darbo ir įmonės deramo patikrinimo.

Socialinės Europos „atgimimo“ trapumas

Tačiau ETUI pažymi, kad pažanga šioje srityje tebėra trapi ir fragmentiška. Pagrindinis klausimas yra tas, ar per pastaruosius penkerius metus palaipsniui atsiradęs socialinės paradigmos pokytis gali būti palaikomas, atsižvelgiant į numatomą taupymo režimą ir besitęsiančias krizes.

Leidinio autorių teigimu, socialinės Europos „atgimimą“ lėmė trys veiksniai: Europos socialinių teisių ramstis, naujas požiūris į Europos Sąjungos (ES) išlaidas ir laikinas ES fiskalinės sistemos sušvelninimas bei Europos žaliojo kurso įsipareigojimas teisingam perėjimui.

Tarp pagrindinių teisėkūros iniciatyvų, inicijuotų priėmus Europos socialinių teisių ramstį, ataskaitoje aptariami šie teisės aktai:

• Tinkamo minimalaus darbo užmokesčio direktyva
• Platforminio darbo direktyva
• Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva
• Moterų įmonių valdybose direktyva
• Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyva
• Kelios darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) direktyvos, įskaitant Asbesto direktyvą.

Trūksta holistinio požiūrio

„Palyginus su ekonomine integracija, ES socialinė dinamika vyksta lėčiau, ir tai apsunkina bendrą pažangą. Nepakankamas socialinis reguliavimas ir infrastruktūra skatina antisisteminę politiką, kenkia socialinei sanglaudai ir yra parankus kraštutiniams dešiniesiems“, – rašoma analizės pratarmėje.

Tiesa, tyrėjai pažymi, jog Covid-19 pandemijos metu sąlyginai pavyko išlaikyti darbo vietas, o skirtumai tarp ES šalių ir regionų laikui bėgant mažėjo, šiuo metu būtina atidžiai stebėti darbo vietų kokybę sparčiai besikeičiant darbo rinkai – diegiant naujas technologijas, senstant darbo jėgai, pereinant prie klimatui neutralios gamybos.  

Analizės autoriai pažymi, kad rūpesčių kelia ir tvarios socialinės Europos politikos formavimas. Anot jų, politikos, sukurtos siekiant kovoti su socialiniu klimato kaitos ir ekologiško perėjimo poveikiu, kratinys – teisingo perėjimo mechanizmas, socialinis klimato fondas ir naujai pritaikyta Atkūrimo ir atsparumo priemonė – toli gražu neatitinka holistinio ir visapusiško požiūrio.

Pavyzdžiui, dar neturime europinio lygmens politikos priemonių, kuriomis būtų užtikrinta kolektyvinė apsauga nuo klimato ir ekstremalių oro sąlygų rizikos. Be to, ES nėra apsaugota nuo klimato sukelto migracijos antplūdžio, o tai rodo, kad Europa turi ne tik sustiprinti savo socialinį modelį, bet jį pertvarkyti į klimatui neutralų socialinį modelį, – atkreipia dėmesį autoriai.