Spalio 7 dieną visame pasaulyje paminėta Tarptautinė oraus darbo diena

Spalio 7 dieną pasaulio profesinės sąjungos ir kitos pilietinės organizacijos mini Dieną už orų darbą. Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad kiekvienas žmogus turi teisę į orų darbą.

Pasak Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC), oraus darbo problema yra aktuali visame pasaulyje. Darbe žmonės susiduria su diskriminacija, prievarta, draudimu laisvai reikšti savo nuomonę. Migracija, prekyba žmonėmis, vaikų išnaudojimas darbui – didžiulės problemos, į kurias taip pat siekiama atkreipti dėmesį šią dieną.

Darbo teisės ekspertė Daiva Petrylaitė aiškina, kad žmogus turi gerai jaustis savo darbo vietoje, noriai eiti į darbą, o iš jo išėjus, „nesinešti“ darbinių problemų namo.

„Yra išskiriami tam tikri oraus darbo aspektai. Pirmiausia tai – teisė į darbą. Kiekvienas asmuo, kuris nori dirbi, turi teisę pagal savo gebėjimus, kvalifikaciją, išsilavinimą įsidarbinti. Ir darbas turėtų būti toks, kuris leidžia save realizuoti. Taip pat svarbu lygios galimybės. Mes įpratę kalbėti apie lygias galimybes tarp skirtingų lyčių, bet dabar imama kalbėti apie skirtingą amžių, rasę, tautybę. Taip pat svarbu teisingas darbo užmokestis. Tai vienas iš esminių oraus darbo elementų“, – tikina VU Teisės fakulteto docentė dr. D. Petrylaitė, kuri, beje, yra ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos vykdomo tarptautinio projekto „INFOwin – konsultavimas ir informavimas darbo vietoje ir jų įtaka nacionalinėse ir tarptautinėse pramonės įmonėse” ekspertė.

Visą interviu su teisininke oraus darbo tema galite rasti čia 

Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pažymi, jog Lietuvoje vis dažniau kalbama apie dirbančiųjų skurdą. Tai reiškia, kad gaunami atlyginimai neužtikrina darbuotojų ir jų šeimų pagrindinių poreikių tenkinimo.

„Deja, mūsų šalyje situacija apgailėtina: beveik trečdalis gyventojų patiria skurdą ir materialinius nepriteklius. Daugelio tokių gyventojų pajamos yra apie 10 kartų mažesnės už penktadalio turtingųjų visuomenės narių pajamas. Žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena apie 20 procentų gyventojų. Nepaisant gausių investicijų į skurdo ir socialinės atskirties mažinimą, padėtis nesikeičia nuo 2005 m.

Didžiausią skurdo riziką patiria šeimos, kurias sudaro vienas suaugęs asmuo su vaikais, šeimos su trimis ir daugiau vaikų bei vieniši asmenys. Skausmingiausia problema, kad skurdą patiria dirbantys, bet minimalų atlyginimą gaunantys asmenys. Kylant kainoms, artėjant šildymo sezonui, šios problemos dar labiau slėgs mažiausias pajamas gaunančius asmenis.”, – teigiama LPSK generalinės sekretorės Janinos Matuizienės pranešime.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija reikalauja atlyginimų augimo, saugių ir sveikų darbo sąlygų, realaus socialinio dialogo su darbuotojų atstovais, mokymosi prieinamumo visoms amžiaus grupėms ir orių pensijų visą gyvenimą dirbusiems mūsų piliečiams. Daugiau dėmesio turi būti skiriama šeimai – darbo ir laisvalaikio suderinamumui, darbo laiko lankstumui, pakankamam kiekiui ikimokyklinių įstaigų bei vyresnio amžiaus gyventojų slaugos užtikrinimui.

Parengta pagal lrt.lt ir lpsk.lt informaciją