R. Masiulis: „Negalėsime visą laiką kliautis vien tik elektros importu“

Naujos elektros jungtys sumažino elektros kainą Lietuvoje ir dar kurį laiką neleis joms kilti. Tačiau pagrindines Lietuvos energetikos ateities kryptis šiandien pristatęs energetikos ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad pigesnės elektros importo strategija nėra amžina. Todėl būtina turėti savo gamybos šaltinius.

Šiandien pristatytose Pagrindinėse Lietuvos energetikos strategijos kryptyse išvardyti svarbiausi darbai ir projektai, kurių valstybė turėtų imtis, kad pasiektų strateginių tikslų: energetinio saugumo, konkurencingumo, efektyvaus energijos ir energetikos infrastruktūros panaudojimo bei kitų. Didelis dėmesys skiriamas ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai: planuojama, kad 2050 m. 70 procentų energijos bus pagaminta iš AEI.

„Energetinis saugumas neįmanomas be nuosavų gamybos šaltinių. Todėl būtina investuoti į vietinę patikimą ir konkurencingą elektros gamybą, užtikrinančią visos valstybės elektros suvartojimo poreikius“, – kalbėjo R. Masiulis.

Šiuo metu Lietuvoje esantys elektros energijos gamybos įrenginiai (Vilniaus TEC-3, Lietuvos elektrinės 7 bei 8 blokai, kt.) 2020–2023 m. turės būti pakeisti naujais, kad išliktų konkurencingi ir užtikrintų elektros energijos rezervą. Todėl Energetikos ministerija ragina nedelsiant kurti ir taikyti galios rezervo aukcionus, kurie skatintų investuoti į patikimos generacijos plėtrą.

Energetikos ministras pridūrė, kad valstybė nebus visiškai saugi, kol jos perdavimo sistemai darys įtaką Maskvoje sėdintys dispečeriai. Todėl vienas svarbiausių ateities darbų – sinchronizuoti Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemą su Europos tinklais. 

Pagrindinės energetikos kryptys parengtos atsižvelgus į Lietuvos energetikos instituto atliktą analizę bei diskusijose su visuomene, mokslo ir verslo atstovais, valstybės institucijomis bei kitais suinteresuotais asmenimis pateiktus klausimus ir gautas pastabas. Remiantis jomis, ministerija siūlo atnaujinti dabartinę Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją.

Energetikos ministerija siūlo iki 2025 metų nutiesti „LitPol Link 2“ (į Lenkiją) ir „NordBalt 2“ (į Švediją) elektros jungtis. Iki 2022-ųjų turėtų būti pastatytas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės penktasis agregatas.

Taip pat bus imtasi priemonių apsaugoti valstybės interesus, kuriems grėsmę kelia Baltarusijoje statoma atominė elektrinė.

Pasibaigus ilgalaikei išperkamajai nuomai 2024 m. (arba, įvertinus susidariusias palankias aplinkybes, anksčiau) turėtų būti išpirkta plaukiojanti suskystintųjų gamtinių dujų saugykla „Independence“. Šiam projektui bus siekiama Europos Sąjungos paramos.

Dar viena svarbi kryptis – didinti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinti, kad iki 2030 m. energijos intensyvumas neviršytų ES šalių vidurkio;

Pagrindinėse energetikos kryptyse numatyta iki 2020 m., nedidinant elektros kainų vartotojams, papildomai įrengti 250 MW galios vėjo elektrinių sausumoje. Iki to laiko turėtų būti atlikti būtini tyrimai Baltijos jūroje ir priimti sprendimai dėl vėjo energetikos plėtros jūroje.

Pirmą kartą energetikos strategijoje siūloma daugiau dėmesio skirti transporto sektoriui. „Tam, kad sumažėtų aplinkos tarša, būtinos permainos ir transporto sektoriuje. Todėl reikia skatinti alternatyvių degalų rūšių – SGD, gamtinių dujų ir biodujų – naudojimą transporte, taip pat skatinti elektromobilių naudojimą“, – kalbėjo energetikos ministras R. Masiulis.

Pagrindinėse energetikos strategijos kryptyse taip pat numatyta įšaldyti Visagino atominės elektrinės projektą iki tada, kai, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, jis taps ekonomiškai naudingas arba, atsižvelgiant į energijos tiekimo saugumo aplinkybes, taps būtinas. Tuo metu, įvertinant esamą įdirbį ir galimą bendradarbiavimo potencialą, bus siekiama išnaudoti visas kitas bendradarbiavimo su „Hitachi“ kompanija galimybes – energijos technologijų, efektyvumo ir kitose srityse.

„Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – skaidrus ir efektyvus energetikos ūkio valdymas, kuris kaip tik ir gali užtikrinti, kad svarbiausi tikslai bus pasiekti. Todėl ir ateityje turėtų būti laikomasi šių principų: veiklos skaidrumo, profesionalumo ir nulinės tolerancijos korupcijai. Taip pat turime stiprinti rinkos reguliuotojo ir kitų valstybės institucijų kompetencijas bei galias, rengti geriausius energetikos specialistus“, – pabrėžė R. Masiulis.

Pagrindinių Lietuvos Respublikos energetikos strategijos krypčių dokumentai: lietuvių kalba bei anglų kalba.