Praplėsti MMA nustatymo kriterijai: bus vertinama perkamoji galia, darbo užmokesčio lygis, ekonominės prognozės

Nuo 2025 m. sausio 1 d., įsigaliojus priimtoms Darbo kodekso pataisoms, perkeliamos ir Direktyvos 2022/2041 dėl deramo minimaliojo atlyginimo nustatymo nuostatos.

MMA nuo šiol bus tvirtinamas atsižvelgiant į LR Finansų ministerijos (FINMIN) skelbiamą ekonominės raidos scenarijų bei paskelbtus šalies ūkio vystymosi rodiklius, kartu įvertinant ir tokius kriterijus kaip perkamoji galia, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį, augimo greitį, ilgalaikius darbo našumo lygius ir pokyčius.

Pakeitimais iš socialinių partnerių susidedanti Trišalė Taryba įpareigojama vertinti šiuos naujuosius į MMA formulę įtrauktus kriterijus. Tiesa, šį klausimą Tarybos formate paskutiniame posėdyje aptarę darbdavių, Vyriausybės ir profsąjungų atstovai kol kas dėl bendros pozicijos nesutarė.

Pažymėtina, kad siekiant depolitizuoti MMA dydžio nustatymą, TT dar 2017 metais įtvirtino formulę, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis turi siekti nuo 45 iki 50 proc. ir atitikti ketvirtadalio didžiausią VDU ir MMA santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkį, nustatomą pagal paskutinių trijų metų duomenis.

Tiesa, nors diskusijose dėl MMA pačios Tarybos nustatyta formule vadovautis derėtų visiems joje esantiems socialiniams partneriams, visgi darbuotojų atstovams tenka kasmet pakovoti, kad MMA bent priartėtų prie TT nustatytų formulės dydžių.

Artėja Direktyvos įgyvendinimo terminas

Iki 2024 m. lapkričio 15 d. iš Europos Sąjungos (ES) vyriausybių tikimasi konkrečių veiksmų įgyvendinant minėtą Direktyvą 2022/2041 dėl deramo minimaliojo atlyginimo, baigiant rengti nacionalinius planus, ypač susijusius su kolektyvinėmis derybomis.

Primename, kad ES Direktyva, priimta 2022 m. spalį, siekia užtikrinti, kad minimalus darbo užmokestis garantuotų orų pragyvenimą, ir ragina stiprinti kolektyvines derybas, ypač tose šalyse, kuriose mažiau nei 80% darbuotojų yra aprėpti susitarimų.

Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) yra parengusi Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų planą.

SADM duomenimis, Lietuvoje 2023 m. iš 1 349 709 dirbančiųjų 304 337 darbuotojams buvo taikomos kolektyvinės sutartys (22,5 proc.). Šis rodiklis yra vienas žemiausių tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Nuo 2020 m. kolektyvinių sutarčių taikymo aprėptis reikšmingai nekito, kolektyvinės sutartys taikomos maždaug penktadaliui Lietuvos darbuotojų. Tad Lietuva privalo imtis priemonių, skatinančių kolektyvinių sutarčių sudarymą.

SADM Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plane numatyti šie uždaviniai:

• Ugdyti socialiniame dialoge dalyvaujančių subjektų kompetencijas ir gebėjimus;
• Vykdyti informavimą socialinio dialogo klausimais;
• Vykdyti socialinio dialogo situacijos ir pažangos stebėseną;
• Įgyvendinti teisėkūros iniciatyvas.