Lietuva turėtų labiau pasitempti užimtumo srityje

Kasmet, Europos semestro (ES narių ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo proceso) metu, įvertinus gyventojų užimtumo padėtį kiekvienoje šalyje yra skelbiama „Bendra užimtumo ataskaita“.

Joje, remiantis 16 rodiklių, vertinama valstybių pažanga trijose socialinių teisių ramsčio kategorijose: lygių galimybių ir galimybės įsidarbinti, dinamiškų darbo rinkų ir sąžiningų darbo sąlygų bei socialinės apsaugos ir įtraukties. Kiekvienas rodiklis yra lyginamas su ES vidurkiu ir tai leidžia pamatyti, kokiose srityse kiekvienai valstybei būtina pasitempti ir pasivyti kitas ES nares.

2025 m. Europos semestro „Užimtumo ataskaitoje“ Lietuvos situacija įvertinta taip:

Lietuvos darbo rinkos situacija 2023 m. šiek tiek pablogėjo dėl ekonomikos sulėtėjimo. Nedarbo lygis padidėjo 0,9 proc. punkto ir pasiekė 6,9 %, viršydamas ES vidurkį (6,1 %). Tai reiškia, kad Lietuvos darbo rinkos rezultatai prastėjo jau dvejus metus iš eilės: nuo „geresnių nei vidutiniškai“ 2021 m. iki „atitinkančių vidurkį“ 2022 m. ir „reikalaujančių dėmesio“ 2023 m. Šį padidėjimą iš dalies lėmė ir karo pabėgėlių iš Ukrainos srautai, kurių įsidarbinimo dinamika skiriasi, todėl šis poveikis gali būti laikinas. Vis dėlto ilgalaikio nedarbo rodiklis išliko „atitinkantis vidurkį“.

Užimtumo lygio rodiklis taip pat yra „reikalaujantis dėmesio“ – jis 2023 m. sumažėjo iki 78,5 % (nuo 79,0 % 2022 m.), nors vis dar gerokai viršija ES vidurkį (75,3 %). Be to, jaunų žmonių, kurie nedirba ir nesimoko (NEET), dalis išaugo iki 13,5 % 2023 m. (palyginimui, ES vidurkis – 11,2 %), todėl šį rodiklį taip pat reikėtų stebėti. Neįgaliųjų įsidarbinimo situacija gerėja – atotrūkis sumažėjo nuo 35,0 proc. punkto 2022 m. iki 32,4 proc. punkto 2023 m. (ES vidurkis – 21,5 proc. punkto), tačiau jis vis dar išlieka „kritinis“.

Socialinės apsaugos ir įtraukties iššūkiai

Nors rekordinė 2022 m. infliacija 2023 m. sumažėjo, Lietuva vis dar susiduria su socialinės įtraukties ir apsaugos iššūkiais. Socialinių išmokų (išskyrus pensijas) poveikis skurdo mažinimui yra „atitinkantis vidurkį“, tačiau socialinių išmokų ir pensijų adekvatumas bei aprėptis išlieka žemi. Skurdo ar socialinės atskirties riziką patiriančių asmenų dalis (AROPE) 2023 m. sumažėjo tik 0,3 proc. punkto ir siekė 24,3 % (ES vidurkis – 21,3 %), todėl situacija išlieka „stebėtina“. Šis rodiklis ypač aukštas tarp neįgaliųjų – net 42,7 %. Pajamų nelygybė, matuojama pajamų kvintilio santykiu, išlieka viena didžiausių ES – 6,3 (ES vidurkis – 4,7), todėl jau trečius metus iš eilės situacija laikoma „kritine“.

Kita vertus, būsto išlaidų našta Lietuvoje yra „geresnė nei vidutinė“, o vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalis yra „atitinkanti vidurkį“.

Įgūdžių ugdymo iššūkiai

Spartėjant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, Lietuva susiduria su iššūkiais įgūdžių ugdymo srityje. Suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi procesuose per pastaruosius 12 mėnesių 2022 m. buvo gerokai mažesnis nei ES vidurkis – 27,4 % (ES – 39,5 %), todėl šis rodiklis yra „stebėtinas“. Tačiau bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turinčių suaugusiųjų dalis išaugo iki 52,9 % 2023 m. (nuo 48,8 % 2022 m.), palyginti su ES vidurkiu – 55,6 %, todėl situacija dabar yra „atitinkanti vidurkį“.

Formaliai ugdomų vaikų iki 3 metų amžiaus dalis 2023 m. sumažėjo iki 19,9 % (nuo 22,8 % 2022 m.), nutraukdama teigiamą tendenciją, stebėtą 2021–2022 m., ir todėl šis rodiklis yra „stebėtinas“. Tuo tarpu anksti mokyklą paliekančių jaunuolių dalis 2023 m. padidėjo 1,6 proc. punkto ir pasiekė 6,4 %, tačiau vis dar yra mažesnė už ES vidurkį (9,5 %), todėl situacija vertinama kaip „gera, bet reikalaujanti stebėsenos“.

Atsižvelgiant į šios pirminės analizės rezultatus ir į tai, kad net 8 rodikliai yra įvardijami kaip „kritiniai“ arba „stebėtini“, įskaitant vieną, kuris laikui bėgant pablogėjo, Lietuva yra identifikuojama kaip šalis, kuriai gresia rizika neužtikrinti teigiamos socialinės konvergencijos.

Visą „Užimtumo ataskaitą“ rasite čia.