Diskusijos dėl politinių sprendimų, lemsiančių Europos darbuotojų darbo sąlygas

Pavasarį įsibėgėjo diskusijos dėl galimų sprendimų, liečiančių Europos darbuotojus, jų darbo vietų išsaugojimą, saugias darbo sąlygas, tvarią pramonę ir aplinkos išsaugojimą.  Apžvelgiame, kokie esminiai pokyčiai politiniame lygmenyje įvyko pastarosiomis savaitėmis.

Raginama priimti Europos Sąjungos Teisingo perėjimo direktyvą akcentuojant kokybiškas darbo vietas

Vasario 28 d. Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas priėmė rezoliuciją, kuria ragina Europos Komisiją parengti socialiai teisingo perėjimo direktyvą, siekiant stiprinti demokratiją darbo vietoje. Komitetas pabrėžia, kad prieš svarstant dėl darbuotojų atleidimų, prioritetas turi būti teikiamas jų perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui. Taip pat akcentuojama, kad lyčių lygybė turi tapti neatsiejama perėjimo strategijų dalimi.

Rezoliucijoje pabrėžiama socialinių partnerių įtraukimo, socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų svarba, siekiant užtikrinti, kad ES pramonės politika kurtų kokybiškas darbo vietas. Valstybės narės raginamos stiprinti ir skatinti kolektyvines derybas, siekiant užtikrinti bent 80 % kolektyvinių sutarčių aprėptį visose šalyse.

ETUC: nebėra laiko atidėlioti „Švarios pramonės susitarimo“ įgyvendinimą

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) reikalauja nedelsiant įgyvendinti darbuotojams skirtas priemones pagal vasario pabaigoje Europos Komisijos pristatytą „Švarios pramonės susitarimą“ (angl. Clean Industrial Deal). ETUC pranešime pažymima, kad kasdien prarandama vidutiniškai 500 darbo vietų, o dar daugiau jų gresia išnykimas, todėl socialiai teisingo perėjimo priemonės turi tapti prioritetu, o ne būti atidėtos iki šių metų pabaigos.

ETUC akcentuoja investicijasį kokybiškas darbo vietas ir pabrėžia, kad darbuotojai turi teisę į nemokamą mokymą darbo valandomis be papildomų išlaidų jiems.

Tuo metu įmonės, gaunančios paramą, privalėtų kartu su profesinėmis sąjungomis sudaryti darbo jėgos poreikio planus.

Profesinės sąjungos taip pat pabrėžia, jog norint konkuruoti su stipresniais pasauliniais pramonės politikos žaidėjais, būtina didinti investicijas į atsinaujinančią energiją ir įgyvendinti socialiai teisingo perėjimo direktyvą, kad būtų užtikrintas stabilus ir prognozuojamas perėjimas tiek darbuotojams, tiek įmonėms.

„Švarios pramonės susitarime“ išdėstyti konkretūs veiksmai, kuriais siekiama, kad priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas taptų Europos pramonės augimo varomąja jėga. Šie veiksmai – mažinti energijos kainas, kurti kokybiškas darbo vietas ir tinkamas sąlygas įmonėms klestėti. 

Susitarime pristatomos priemonės, kuriomis siekiama skatinti kiekvieną gamybos etapą, daugiausia dėmesio skiriant energijai imliems pramonės sektoriams (pvz., plieno, metalų ir cheminių medžiagų), kuriems skubiai reikia padėti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, pereiti prie švarios energijos ir spręsti dėl didelių sąnaudų, nesąžiningos pasaulinės konkurencijos ir sudėtingų taisyklių kylančias problemas; švarių technologijų sektoriui, kuris yra labai svarbus ateities konkurencingumui ir būtinas pramonės transformacijai, žiediškumui ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui.  

EK žengia žingsnį atgal: atšaukia Direktyvą dėl atsakomybės už dirbtinį intelektą

ETUC griežtai smerkia Europos Komisijos 2025 m. vasario 12 d. paskelbtą pranešimą atšaukti Direktyvą dėl atsakomybės už dirbtinį intelektą. Šis sprendimas didina pavojų,  kylantį dėl dirbtinio intelekto keliamos rizikos darbo vietoje.

Pažymima, jog nesant aiškių atsakomybės taisyklių, asmenims, nukentėjusiems nuo dirbtinio intelekto valdomų sprendimų – nesvarbu, ar tai būtų nelaimingi atsitikimai darbe, ar neteisingas atleidimas iš darbo, ar neobjektyvūs įdarbinimo algoritmai – bus sunkiau siekti žalos atlyginimo.

Dėl aiškaus reglamentavimo trūkumo taip pat kyla rizika, kad atsakomybė gali tekti darbuotojams, valdantiems dirbtinio intelekto sistemas, o ne įmonėms, kurios jas kuria ir priima sprendimus dėl jų diegimo ir rizikos valdymo.

Atsakomybės už dirbtinį intelektą direktyva buvo siekiama nustatyti darbdavių atsakomybę, kai dirbtinis intelektas padaro žalos. Jos atšaukimas kelia susirūpinimą dėl to, kaip užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp didžiųjų technologijų ir įmonių interesų bei darbuotojų apsaugos.

ETUC ragina Komisiją rimtai persvarstyti savo sprendimą ir laikytis pareigos apsaugoti darbuotojus, o ne palikti juos įmonių vykdomai dirbtinio intelekto politikai. ETUC reikalauja privalomų taisyklių, užtikrinančių, kad verslas būtų atsakingas už neigiamą poveikį, kai dirbtinis intelektas diegiamas ir naudojamas darbe. Darbuotojų teisės į sąžiningą, orų darbą ir privatumą turi būti išlaikytos. Darbo jėga nėra prekė.