Ar 4 darbo dienų savaitė – įgyvendinama iniciatyva?

Spalio mėnesį Europos profesinių sąjungų institutas (ETUI) surengė konferenciją apie 4 dienų darbo savaitę. Joje gerąja patirtimi dalijosi atstovai iš įvairių Europos šalių.

Joan Sanchis, Pietryčių Ispanijos Valensijos regiono vyriausybės ekonomistė ir politikos patarėja, pristatė trejų metų finansinės paramos programą įmonėms, norinčioms išbandyti 4 dienų darbo savaitę. Programa, kurios bendras biudžetas yra 1,5 milijono eurų, leidžia įmonėms teikti paraiškas subsidijai gauti, jei jos sutrumpina darbo laiką iki 32 valandų, paskirstytų per 4 dienas per savaitę. Gaunantys subsidiją turi užtikrinti, kad darbo laiko sutrumpinimas nepakenktų atlyginimams ir kad būtų oficialiai konsultuojamasi su darbuotojais.

Be to, Valensijos miesto meras paskelbė, kad 2023 m. pavasarį visam miestui bus taikomas vieno mėnesio bandomasis 4 dienų darbo savaitės laikotarpis. Sanchis teigė, kad tikimasi, kad šios iniciatyvos padės sumažinti su darbu susijusį stresą ir kartu pagerinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Taip pat yra argumentų, kad darbo laiko sutrumpinimas padėtų sumažinti aplinkos taršą ir anglies dvigenio kiekį, nes sumažės su darbu susijusių kelionių ir žmonės gales rinktis „lėtesnį gyvenimo būdą“.

Galimos grėsmės

Tiesa, José Soeiro, sociologas ir Portugalijos politikas, perspėjo, kad 4 dienų darbo savaitė taip pat gali turėti neigiamos įtakos lyčių lygybei. Jei ugdymo įstaigos ir globos centrai veiktų tik 4 dienas per savaitę, yra pavojus vaikai gali praleisti daugiau laiko namuose. Žinome, kad neformalią priežiūrą didžiąja dalimi atlieka moterys, tad ir vėl didesnis krūvis tektų joms. J. Soeiro tvirtino, kad tai nebūtinai yra argumentas prieš darbo laiko trumpinimą, tačiau į jį reikėtų atsižvelgti. Jis pažymėjo, kad kaip tik šiuo metu Portugalijos vyriausybė svarsto 4 dienų darbo savaitės bandomąją programą. Iš esmės politikas pritartų trumpesnei darbo savaitei, jei tai leidžia sumažinti darbo laiką nemažinant darbuotojų atlyginimų.

Teisininkė Johanna Wenckebach atkreipė dėmesį, kad darbdaviai 4 dienų darbo savaitę dažnai naudoja, kad padidintų pelningumą, o ne sumažintų su darbu susijusį stresą. Nors darbdavių pasiūlymai pateikiami kaip lankstaus darbo galimybė, visgi realybėje tai gali virsti ilgesnėmis darbo valandomis ir dažnesniais darbo bei asmeninio gyvenimo konfliktais.

Kita vertus, neaišku, kaip pasiūlymą trumpinti darbo laiką būtų galima įgyvendinti tokiuose sektoriuose, kaip sveikatos priežiūra. Ligoninės negali būti uždarytos 3 dienas per savaitę, todėl 4 dienų darbo savaitė neišvengiamai reikštų daugiau pamainų ir didesnę darbuotojų paklausą sektoriuje, kuriame ir taip juntamas specialistų trūkumas.

Prioritetas – ne darbo laiko lankstumas, bet mažinimas

Profesinės sąjungos iš Belgijos atstovė pažymėjo, kad darbo dienų skaičiaus sumažinimas nebūtinai gali reikšti darbo laiko sutrumpėjimą. Tiesą sakant, darbo laikas kai kuriais atvejais gali net pailgėti. Štai Belgijos vyriausybė paskelbė teisės aktą, kuris leistų pilnu etatu dirbantiems darbuotojams dirbti keturias dienas, gavus raštišką darbdavio sutikimą. Tai reiškia, kad paros darbo laikas pailgėja iki 9,5 valandos per dieną. Tačiau patirtis rodo kad dirbantys 4 dienas, neišvengiamai į darbą ateina ir 5 dieną, todėl dirba viršvalandžius.

Todėl, anot profesinių sąjungų atstovų, dėmesys turėtų būti skiriamas darbo laiko mažinimui, o ne „lankstumui“. Svarbu, kad darbo laiko pokyčių klausimai būtų derinami su profesinėmis sąjungomis, su jomis būtų konsultuojamasi.

Visi konferencijos dalyviai sutarė, kad bet koks toks pasiūlymas turėtų lemti realų darbo laiko sutrumpinimą, nemažinant darbo užmokesčio. Be to, galutinis tokių pasiūlymų tikslas turėtų būti su darbu susijusio streso mažinimas ir geresnė darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra.