fbpx

Vilniuje Europos darbo rinkos ekspertams pristatyti Lietuvos profesinių sąjungų iššūkiai bei galimybės

Paskelbta: 2022-09-22

Rugsėjo 21-23 dienomis, Vilniuje, vyksta 14-oji metinė Europos TURI tinklo konferencija. Joje dalyvauja Europoje ir kituose regionuose veikiančių ekonominių ir socialinių tyrimų institutų, profesinių sąjungų atstovai. Konferencijoje kalbama apie Lietuvos socialinio dialogo situaciją, kolektyvines derybas ir sutartis, darbuotojų garantijas reglamentuojančius nacionalinius bei europinius teisės aktus. Taip pat diskutuojama apie darbo santykių ir darbo rinkos pokyčius, nulemtus tvarios plėtros bei perėjimo prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos.

Įžanginiame konferencijos renginyje, rugsėjo 21 d., dalyvius sveikino LR socialinių reikalų ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Europos profesinių sąjungų konfederacijos konfederacinė sekretorė Liina Carr. Pranešimus skaitė  Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Darbo rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslų daktaras,  ekonomistas Boguslavas Gruževskis bei Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos atstovė Jūratė Jasiūnienė.

J. Jasiūnienė pažymėjo, kad prieš savaitę Europos Parlamentas žengė svarbų žingsnį patvirtindamas Direktyvą dėl tinkamo minimalaus darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad jeigu Direktyvai pritars ir Europos Taryba, valstybės narės galbūt privalės skatinti kolektyvines derybas ir profesinių sąjunga veiklą, o šalyse, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra mažesnė nei 80 %, reikės parengti veiksmų planą, skirtą kolektyvinėms deryboms remti.

Statistika rodo, kad šiuo metu kolektyvinių sutarčių privačiame sektoriuje sudaroma vos 8 proc. visų Lietuvos bendrovių, kai tuo tarpu viešajame sektoriuje – net 66 proc. Tai reiškia, kad kolektyvinių derybų procesas viešajame sektoriuje vyksta sklandžiau nei privačiame, be to, tai galimai liudija ir darbuotojų atstovavimo privačiame sektoriuje kliūtis, o praktika byloja apie silpną privataus sektoriaus darbdavių motyvaciją kolektyviai derėtis.

Tad kaip tokioje situacijoje Direktyva atsilieps Lietuvos socialiniam dialogui ir profesinėms sąjungoms, ar iš tikrųjų tai padės pagerinti situaciją ir sustiprinti profesinių sąjungų vaidmenį bei darbuotojų teises? Ar esame pasiruošę šiam žingsniui ir ar turime konkretų planą, kaip įgyvendinti direktyvos nuostatas?

Pranešėja konferencijos dalyvius supažindino ir su streiko organizavimo problemomis Lietuvoje.

Pasak jos, darbuotojams bandant organizuoti streiką darbdaviai dažnai pasinaudoja Darbo kodekso nuostatų spragomis, o streiko organizavimas dažnai baigiasi teisme, ir ne visada darbuotojų naudai.

Kiti nemaži iššūkiai – streiko kultūros ir istorinių streiko organizavimo tradicijų trūkumas bei darbuotojų baimė streikuoti dėl baimės netekti darbo ar patirti mobingą darbe.

Paminėtas ir “Achemoje” vykęs streikas, kuris buvo pirmasis privataus sektoriaus streikas per visą nepriklausomybės laikotarpį, tačiau sustabdytas dėl paskelbtos nepaprastosios padėties, dėl karo Ukrainoje.

Taip pat pažymėjo, kad profesinių sąjungų ir kai kurių Seimo narių iniciatyva, rengiamas Darbo kodekso pakeitimo projektas, kuriame  siūloma streikus ne drausti (kaip yra dabar), o riboti. Mat šiuo metu Darbo kodeksas draudžia streikuoti stichinių nelaimių zonose, regionuose, kur paskelbta mobilizacija, karas ir nepaprastoji padėtis. Manoma, kad streiko draudimas galimai prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms.

J. Jasiūnienė atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog, nors dauguma Lietuvos profesinių sąjungų susiduria su lėšų ir žmogiškųjų išteklių trūkumu bei lyderystės problemomis, visgi stengiamasi, solidarizuotis su kitų šalių organizacijomis, semtis patirties ir įveikti darbuotojų atstovavimo iššūkius.

TURI tinklas - tai Europos profesinių sąjungų instituto, Europos profesinių sąjungų konfederacijos ir Vokietijos Hans Boeckler fondo iniciatyva. Jo tikslas - analizuoti pagrindinius darbo rinkos vystymosi procesus, problemas ir išgryninti galimus sprendimų būdus.