2018 m. gegužės 24 d. Premjeras po reformų žada didesnį atlyginimą į rankas, tuo metu profesinės sąjungos prognozuoja, kad pajamų nelygybė nesumažės Share: Nuotrauka: tv3.ltVyriausybė gegužės 23 dieną apsvarstė šešių struktūrinių reformų paketą, kurios bus vykdomos mokesčių, pensijų, šešėlinės ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos ir inovacijų srityse. Pritarta 46 įstatymų pakeitimų projektams ir jie bus pateikti Seimui. Pagrindinis pokyčių tikslas – padidinti Lietuvos žmonių pajamas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Premjeras žada, jog, pagal sudarytą planą, mažės darbo jėgos mokesčiai ir gaunantiems vidutines pajamas asmenims atlyginimas į rankas vidutiniškai augs apie 55 eurus. Pajamų didėjimą turėtų pajusti apie milijonas dirbančiųjų. Įvykdžius sisteminius pokyčius, mokesčių sistema bus socialiai teisingesnė, aiškesnė, o darbo mokesčiai – mažiausi Baltijoje šalyse. Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) gegužės 22 d. išplatintame kreipmęsi į Vyriausybės ir Seimo narius pažymi, kad planuojamos reformos nesumažins atskirties tarp mažiau ir daugiau uždirbančių ir neturės esminės įtakos šalies gyventojų gerovei.LPSK atkreipia dėmesį į šiuos pagrindinius aspektus: gyventojų pajamų mokestis (GPM) mažinamas plečiant NPD, nors valstybės pajamos ir taip nepakankamos; daliniai progresiniai GPM tarifai įvedami tik darbo užmokesčiui, o reikėtų daugiau apmokestinti ne darbo pajamas; „Sodros“ bazinė pensija perkeliama į Valstybės biudžetą, bet jo mokesčių bazė neplečiama ir nenumatoma didinti bazinės pensijos finansavimo; visi siūlomi minėti mokesčių pakeitimai reiškia mažesnes valstybės pajamas, nors Vyriausybės priemonių plane pažadėta sistemiškai didinti išlaidas socialinei apsaugai. Kritikuodama pensijų reformą LPSK pastebi, jog siūloma mažinti įmoką „Sodros“ pensijai, manipuliuojant visuomenės neinformuotumu ir tai pristatant kaip „Sodros” išlaisvinimą nuo II-osios pakopos finansavimo; siūloma II-osios pakopos pensijų reforma apims tik fondų valdytojų aprūpinimą klientais; nesirūpinama, kas nutiks po to, kai į II-ąją pakopą bus pervestos žmonių ir valstybės lėšos; pensijų fondams nesiūloma prisiimti jokių įsipareigojimų dėl pensijų dydžių. Taip pat kyla klausimas, kodėl Lietuvoje nesiūloma didinti biudžeto perskirstymo, kuris dabar yra 29 proc. (ES vidurkis yra 35 proc.); nenumatoma realių progresinių mokesčių bei visai nekalbama apie profesinių pensijų per sektorines kolektyvines sutartis sudarymo galimybes. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija reikalauja:1. Pakeisti mokesčių reformos įstatymų projektus, kad, sujungiant darbuotojo darbo užmokesčio ir „Sodros“ įmokas, būtų taikomas metinis vidutinis darbuotojo darbo užmokestis;2. Nustatyti bendrą šeimos neapmokestinamųjų pajamų dydį; 3. Nepanaikinti darbdavių pareigos mokėti padidintus valstybinio socialinio draudimo įnašus už darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis; 4. Taikyti 15 proc. apmokestinimo dydį einamosioms mėnesio pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, darbuotojams, dirbantiems papildomą darbą kitoje darbovietėje; 5. Užtikrinti teisę darbuotojams savanoriškai įsijungti į pensijų fondus; 6. Įtvirtinti pensijų fondų patikimumą, atsakomybę už būsimų pensijų dydžius ir tvarką; 7. Nemažinti „Sodros“ pensijų finansavimo, o II-ąją pensijų pakopą finansuoti privačiomis pensijų fondų dalyvių lėšomis; 8. Užtikrinti profesinių pensijų per sektorines kolektyvines sutartis sudarymą; 9. Įgyvendinti Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas mažinant darbo pajamų apmokestinimą, bet įvedant mokesčius ne darbo pajamoms. Parengta pagal lrv.lt ir lpsk.lt informaciją