fbpx

D. Jakutavičė: dėl darbo ypatumų karštu oru galima susitarti ir kolektyvinėse sutartyse

Paskelbta: 2021-07-29

Šylant klimatui ir lietuviškoms vasaroms kelis metus iš eilės mušant karščio rekordus tampa akivaizdu, kad įmonės jau dabar turi spręsti saugių darbo sąlygų karštomis dienomis klausimą. O ateityje jis taps dar aktualesnis, nes panašu, kad pasaulyje aštrėjanti klimato krizė neaplenks ir Lietuvos. 

Dalis darbuotojų pasigenda tinkamų darbo sąlygų   

Rodos, sprendimas nesudėtingas:  norint užtikrinti saugias darbo sąlygas įmonėje pakanka, laikantis nustatytų rekomendacijų ir teisės aktų, atlikti nežymius pakeitimus bendroje tvarkoje suteikiant galimybę darbuotojams, dirbantiems lauke, dažniau pailsėti pavėsyje, aprūpinti  pakankamu geriamojo vandens kiekiu ir karštoms oro sąlygoms tinkančia darbo apranga. 

Tačiau dalis Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijai (LPPSF) priklausančių profesinių sąjungų informuoja, jog pastaruoju metu sulaukė darbuotojų pranešimų, kad jų darbo vietose per karščius saugios darbo sąlygos nėra pakankamai užtikrinamos. 

Kai kurių darbuotojų manymu, jų apranga nėra tinkama karštoms oro sąlygoms. Pagal  Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) reikalavimus, dirbančių lauke darbo apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą. Galva turėtų būti pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys būtinai apsaugotos akiniais. 

Taip pat dalis darbuotojų pastebi, kad prieš pradedant darbus karštyje jie nėra informuojami apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones (kas, beje, yra labai svarbu, gavus karščio ar saulės smūgį). 

Nerimaujama ir dėl to, kad patalpos per karščius nėra gerai ventiliuojamos (kondicionuojamos), ar biuruose ir uždarose patalpose nėra užtikrinama leistina oro temperatūra. Pažymėtina, jog pagal rekomendacijas dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių.  

Svarbu - abipusė atsakomybė  

Bendroji VDI nelaimingų atsitikimų darbe statistika rodo, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2021 m. palyginus su 2020 m. padidėjo 5 atvejais (arba 33 proc.), o sunkių – 11 atvejų (arba 20 proc.). Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį žuvo 20 darbuotojų, o sunkius sveikatos sutrikimus patyrė 66 darbuotojai. Skaudžios žūtys įvyko ir pastarosiomis itin karštomis vasaros dienomis.

 “Skaudžios nelaimės darbe gali slėpti skirtingas priežastis, tačiau jau yra įrodyta, kad labai karšto klimato sąlygomis nelaimingų atsitikimų padaugėja. Juk organizmas į karšį gali reaguoti labai skirtingai: pavyzdžiui, vienam tokiu oru gali staiga pakilti kraujo spaudimas, kitam – stipriai kristi, o trečiam - paaštrėti iki tol buvę sveikatos sutrikimai, pablogėti koncentracija. Taigi, nei vienas negalime būti tikras, kad dirbant karštu oru ir nesiimant papildomų apsaugos priemonių, nenukentėsime darbe ir nepadarysime lemtingų klaidų”, - įsitikinusi Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė. 

Pasak jos, būtent darbdavys yra atsakingas už darbuotojų saugumą darbo metu. Todėl darbų vadovai turi ypatingai atsakingai priminti saugos taisykles, instruktuoti darbuotojus ir dar kartą atidžiai patikrinti, ar visi yra aprūpinti reikalingomis saugos priemonėmis. 

Tačiau statistika byloja, kad maždaug ketvirtadalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta, kai darbuotojai nesilaiko jiems privalomų vykdyti saugaus darbo instrukcijų, ir taip rizikuoja savo sveikata bei gyvybe.

Todėl siekiant visiškai išvengti žūčių bei traumų darbo vietose reikalingos abipusės – tiek darbdavių, tiek darbuotojų – pastangos: darbdaviai turėtų užtikrinti saugias darbo sąlygas pagal galiojančius reikalavimus ir rekomendacijas, o darbuotojai - žinoti ir atsakingai laikytis įmonės tvarkos bei taisyklių ir aktyviai komunikuoti su darbdaviu, arba profesine sąjunga, teikiant pasiūlymus, kaip sumažinti riziką. Savo ruožtu profesinių sąjungų vadovai šiuo atveju turėtų nuolat domėtis, kokia yra padėtis jų įmonėje, kaip vykdomi saugos darbe reikalavimai, ar darbuotojai aprūpinami reikiamomis priemonėmis, geriamuoju vandeniu ir pan. O pastebėjus spragas – paraginti darbdavį jas pašalinti, koreguoti situaciją.

„Beje, dėl daugelio aspektų galima susitarti kolektyvinėse sutartyse. Jose galima nustatyti tiek darbdavio, tiek darbuotojų pareigas ir teises darbų saugos srityje ir, pavyzdžiui, susitarti dėl lankstesnio darbo laiko per karščius bei kitomis ekstremaliomis sąlygomis (jeigu tai leidžia darbo pobūdis). Džiugu, kad dauguma mūsų federacijos įmonių yra linkusios siekti dialogo su darbuotojais ir jų atstovais - beveik visose yra veikiančios kolektyvinės sutartys. Tačiau svarbu, kad apie šią teisę susitarti bei siūlyti sprendimus žinotų ir patys darbuotojai”, - apibendrina LPPSF lyderė.

Svarbūs dokumentai siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas karštu oru:

LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.215253/asr

Higienos instituto rekomendacijos:

https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Karscio%20poveikio%20prevencines%20priemones.pdf

VDI rekomendacijos:

https://www.vdi.lt/AtmUploads/DarbaiKarstyje.pdf