fbpx

Kreipimesi į paskirtąją premjerę – darbuotojų lūkesčiai

Paskelbta: 2020-12-04

Gruodžio 4 d. paskirtajai ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei išsiųstas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) tarybos kreipimasis „Dėl šalies darbuotojų gerovės užtikrinimo“.  Jame didžiąją dalį organizuotų darbuotojų atstovaujanti LPSK teikia savo pasiūlymus ir pastabas aktualiausiais ir jautriausiais darbuotojams klausimais bei kviečia susitikti.

LPSK atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra itin aukštas dirbančių žmonių skurdo lygis, ypatingai – šeimų, auginančių vaikus. Tuo tarpu šiuo metu nustatyta minimali mėnesio alga (MMA) yra mažesnė už skurdo rizikos ribą. Rašte pabrėžiama, jog būtina didinti MMA pagal Lietuvos trišalėje taryboje nustatytą formulę iki 663 eurų nuo 2021 m. sausio 1 d.

Taip pat rašte pažymima, jog nors didelės sumos pinigų yra skiriamos ekonomikos skatinimui, nedarbo rodikliai sparčiai didėja. LPSK įsitikinusi, kad šiuo metu Lietuvos gaunamos lėšos turi būti investuojamos į žmogiškąjį kapitalą, į aktyvias darbo rinkos programas, skirtas persikvalifikuoti, kelti kvalifikaciją ar įgyti naujų įgūdžių bedarbiams ir dirbantiems žmonėms. Taip pat siūloma peržiūrėti ir koreguoti kvotas, pagal kurias 2021 m. lengvatinėmis sąlygomis leidžiama įdarbinti 32,2 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių, kai tuo tarpu Lietuvoje yra virš 200 tūkst. registruotų bedarbių.

Rašte kartojamas ir nuolatinis LPSK raginimas įvesti progresinius mokesčius visoms pajamoms bei mažinti mokesčių netolygumus. Siūloma įvesti namų ūkio, o ne asmens apmokestinimo principus, kas padėtų išvengti dirbančių šeimų skurdo. Taip pat kviečiama atsakingai ir atsargiai vertinti įvedamus naujus regresinius mokesčius (automobilių taršos, cukraus etc.) atsižvelgiant į jų poveikį mažas pajamas gaunantiems darbuotojams.

Be kita ko, atkreipiamas dėmesys į nedarbo išmokas, kurios Lietuvoje yra vienos mažiausių ES, mokamos trumpiausiai ir griežčiausiai reglamentuojamos. LPSK įsitikinusi, jog būtina peržiūrėti kriterijus nedarbo išmokai gauti, nes jie nėra adekvatūs dabartinei situacijai, be to, kai kurios priemonės (pvz., darbo paieškos išmoka) galioja tik iki metų pabaigos.

Profesinėms sąjungoms nerimą kelia itin spartus laisvai samdomų (angl. freelancer), elektroninių platformų darbuotojų, taip pat tokių individualios veiklos formų, veikiančių tarpininkaujant vadinamose mokesčių rojaus šalyse registruotoms bendrovėms, skaičiaus augimas. Atkreiptinas dėmesys, jog per COVID-19 pandemiją šalies aviacijos sektoriaus darbdaviai nenorinčius prarasti darbo ir kvalifikacijos palydovus bei lėktuvų pilotus, iki tol dirbusius pagal neterminuotas darbo sutartis, vertė įsidarbinti pagal individualias sutartis būtent per tokias bendroves – tarpininkes. Todėl LPSK nuomone, yra būtinas adekvatus įdarbinimo platformų teisinis reglamentavimas ir ne pagal darbo sutartis dirbančių žmonių pripažinimas darbuotojais.

LPSK kreipimesi taip pat išreiškiamas pageidavimas nesvarstyti švietimo, sveikatos apsaugos, kitų viešųjų paslaugų ir valstybės įmonių privatizavimo galimybių.

„Siunčiame žinutę vyriausybei norėdami atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojai yra lygiai tokia pati svarbi grandis ekonomikoje kaip ir verslas. Diskusijose ir sprendimuose akcentuoti vien verslą yra žalinga, nes be darbuotojų, kokybiškų darbo vietų nepasieksime visuomenės gerovės“, – teigia LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

LPSK taryba tikisi, kad bendradarbiavimas su Vyriausybe bus dalykiškas ir produktyvus.

 

Šaltinis: lpsk.lt