Estija investuoja į žaliąją energetiką

Šaltinis: „Lietuvos žinios“

Estija energetinės nepriklausomybės siekia miliardinėmis investicijomis į vėjo energetiką ir biokuru kūrenamas elektrines.
Didžiausia Baltijos šalių elektros gamintoja „Eesti Energia“ per artimiausius 4 metus investuos beveik 1,2 mlrd. eurų ( apie 4,14 mln. litų) į energijos gamybos apimties didinimą ir plės žaliosios energetikos sritį.



Bendrovė pradėjo dviejų vėjo jėgainių parkų ir net 4 aplinkai palankesnių elektrinių statybą. Naujosiose „Eesti Energia“ elektrinėse naudojami alternatyvūs energijos šaltiniai padidins Baltijos regiono energetinę nepriklausomybę ir energetinį saugumą.

Siekia stabilių ir mažų kainų

Bendrovė numatė daugiau kaip 80 mln. eurų (276,2 mln. litų) investicijas į dviejų vėjo jėgainių parkų statybas: vieną – netoli Narvos miesto, kitą – greta Paldiskio miestelio. Šiuose parkuose, kurie planuojami baigti statyti 2012 metais, gaminamos elektros energijos turėtų pakakti 55 tūkst. namų ūkių.

Narvos vėjo jėgainių parke dirbs iš viso 17 vėjo generatorių, jų bendra galia sieks 39 megavatų (MW). Per metus šiame parke bus pagaminama 90 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos.

Paldiskio vėjo jėgainių parkas bus kiek mažesnis – jame veiks 9 vėjo generatoriai, jų bendra galia bus 22,5 MW, o per metus jie pagamins 67 GWh elektros. Vien šis parkas leis nepaskleisti aplinkoje 70 tūkst. tonų anglies dioksido, kuris išsiskirtų gaminant elektrą įprastose jėgainėse.

 Žaliąją energiją gamins ir Talino priemiestyje Iru statoma kogeneracinė elektrinė. 100 mln. eurų (345 mln. litų) kainuosianti jėgainė šilumą ir elektrą gamins iš buitinių atliekų. Planuojama, kad nuo 2013 metų joje per metus bus sudeginama apie 220 tūkst. tonų šiukšlių.

„Šiluma ir elektros energija bus gaminamos šiuolaikinėje efektyvioje jėgainėje iš vietinio kuro už stabilią kainą. Be to, pastačius elektrinę, pirmiausia sumažės šiukšlių supirkimo kainos, o ateityje Talinui ir Mardu pasiūlysime mažai kainuojančią šilumos energiją“, – kalbėjo „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas Sandoras Liive.

Dvidešimtmečio investicija

Didžiausia visų numatomų investicijų dalis – 1 mlrd. eurų (apie 3,45 mln. litų) – yra skirta Narvos elektrinės statybai. Apie ją bendrovė yra pranešusi anksčiau.

Šioje jėgainėje energija bus gaminama kūrenant skalūną ir biokurą. Jau dabar pati elektrinė vadinama didžiausia investicija į energetikos sektorių nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo.

Narvos elektrinė ir 2012 metais pradėsianti veikti skystojo kuro gamykla sudarys šiuolaikinį energetikos kompleksą, jungsiantį skalūno sandėlius, kuro tiekimo ir šlako šalinimo sistemas, energijos perdavimo, kai įtampa – 330 kilovoltų (kV), įrangą. Pirmasis 300 MW elektrinės blokas bus baigtas statyti 2015 metais, o dėl antrojo statybos bus apsispręsta kitais metais.

Panašiai bus sujungta su rapsų aliejaus gamykla „Werol“ ir kita „Eesti Energia“ elektrinė. Ši kogeneracinė elektrinė bus unikali Baltijos šalyse, nes, be šilumos ir elektros energijos, gamins šaltį, reikalingą aliejui gaminti. 5 mln. eurų (17,3 mln. litų) kainuosiančios jėgainės bendroji galia sieks 8,5 MW, o planuojama jos naudojimo pradžia yra 2011 metų žiema.

Latvijoje, Valkoje, 2012-ųjų vasarą dirbti pradės dirbti irgi „Eesti Energia“ kogeneracinė elektrinė. Čia energijai gaminti bus naudojamas vietinis biokuras.

Planuojama jėgainės galia, gaminant elektrą, bus 2 MW, gaminant šilumos energiją – 8 MW. Elektrinėje gaminama šilumos energija bus šildomas Valkos miestelis, o elektra parduodama vietos rinkoje.

Prognozuojama, kad, pradėjus veikti jėgainei, dėl didesnės energijos gamintojų įvairovės, mažesnių energijos perdavimo nuostolių vartotojams bus pradėtos siūlyti palankesnės šilumos ir elektros energijos kainos.

 

Total
0
Shares
Ankstesnis straipsnis

Pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe

Kitas straipsnis

Bus pristatyta vertinga knyga "Pirmosios elektrinės Lietuvoje"

Skaitykite toliau