fbpx

Profesinės sąjungos: laikas sugriauti mitus apie jaunus darbuotojus

Paskelbta: 2020-02-12

 

„Nemandagūs, arogantiški, perdėm ambicingi ir drąsūs, daug ką sau leidžiantys, nekantrūs, tingūs, neatsakingi, išsišokėliai, neempatiški, jiems gyvenimas lengvas - viskas paduodama ant lėkštutės“, -  tai tik dalis iš šiandien tarp vyresnių vyraujančių stereotipų apie jaunimą.  Deja, visuomenėje pastebimas išankstinis nusistatymas ir prieš jaunus darbuotojus. Manoma, kad jiems viskas daug lengviau ir paprasčiau. Bet ar iš tiesų taip yra?

Europos pramonės profesinė sąjunga (IndustriAll) griauna mitus apie šiuolaikinį jaunimą ir jaunus darbuotojus* bei mano, kad jiems kartais būna kur kas sunkiau nei vyresniems.

Mitas nr. 1. Laikinas darbas (laikino, sezoninio darbo sutartys) daro vienodą poveikį visoms darbuotojų grupėms.

Realybė. Didžiausia laikinai dirbančių darbuotojų dalis yra tarp jaunų žmonių. Darbuotojų, įdarbintų pagal laikinas darbo sutartis, tarp visų Europos Sąjungos (ES) dirbančiųjų sudaro 14 proc. Tuo metu jaunimo šioje grupėje yra 44 proc. Šiems asmenims dažnai trūksta būtinosios socialinės apsaugos, taip pat galimybių mokytis ar siekti karjeros. Šie jauni darbuotojai dažnai net nežino, ar kitą mėnesį gaus atlyginimą ir kokio dydžio jis bus.

Mitas nr. 2. Jauni darbuotojai labiau nori dirbti ne visą darbo dieną. 

Realybė. Iš tiesų, laikinai ir ne visą darbo dieną dirbantys asmenys yra jauni žmonės, tačiau dauguma jų tiesiog neturėjo kito pasirinkimo. Pagal 2017 metų turimus, visoje ES maždaug kas ketvirtas darbuotojas, dirbantis ne visą darbo dieną, ir kas antras pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis asmuo pareiškė, kad pirmenybę teiktų darbui pilną darbo dieną, tačiau negali tokio rasti.  

Mitas nr. 3. Jauni žmonės nori dirbti savarankiškai, nes jiems patinka „lankstumas“. 

Realybė. Daugiau nei vienas iš penkių savarankiškai dirbančių asmenų dirba savarankiškai nesaugiomis sąlygomis, arba tai daro nelegaliai. Tai reiškia, kad jie uždirba mažai ir tuo pačių neužsitikrina jokių socialinių garantijų. Dažnai tokių darbuotojų situacija yra priešinga peršamai nuomonei, jog savarankiškai dirbantys uždirba daugiau, yra laimingesni ir saugesni.

Yra ir kita medalio pusė: kartais darbdaviai verčia jaunus darbuotojus dirbti individualiai, taip siekdami sumažinti mokesčių naštą ir socialinę apsaugą.

Taigi, net 24 procentai savarankiškai dirbančių asmenų teigia, kad tai daro tik dėl to, kad neturi kitos, geresnės alternatyos.

Mitas nr. 4. Jaunimas turi daugiau pinigų nei ankstesnės kartos, ir visa tai iššvaisto kavai bei kitiems gardėsiams.

Realybė. Daugiau nei ketvirtadaliui Europos jaunimo gresia skurdas. Šie skaičiai būdingi ne tik Pietų Europos šalims, tokioms kaip Graikija (40 proc.), ar Ispanija (34 proc.), bet ir šalims, kurios laikomos turtingesnėmis. Pavyzdžiui, Danijoje net 37 proc. jaunimo atsidūrė skurdo pavojuje, ir ši tendencija, deja,  progresuoja.

Mitas nr. 5.  Darbas yra būdas išvengti skurdo.

Realybė. Deja, dirbančiųjų skurdas (kai dirbančio asmens pajamų nepakanka būtiniausių prekių ir paslaugų krepšeliui) išaugo, ypač tarp jaunų žmonių – pastarųjų skurdo rizika visoje Europoje siekia 10 proc. Didžiausias skurstančio jaunimo skaičius yra Ispanijoje ir Rumunijoje, tačiau tokia tendencija stebima ir kai kuriose Šiaurės šalyse, pavyzdžiui, Danijoje ir Norvegijoje.  

 

*Standartiškai Europos Sąjungoje asmuo jaunu laikomas iki 35 metų imtinai.

 

Parengta pagal IndustriAll informacinės kampanijos "Together at Work" medžiagą/ Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija