fbpx

Kviečiame savo parašais paremti Europos piliečių iniciatyvą „Būstas – visiems“

Paskelbta: 2020-01-27

Raginame atsiliepti į Europos viešųjų paslaugų profesinės sąjungos (EPSU) kvietimą ir savo parašais paremti Europos piliečių iniciatyvą „Būstas – visiems“ (Housing for All).

Šia iniciatyva siekiama, kad būstas taptų prieinamesnis kiekvienam europiečiui.

Europos piliečių iniciatyva – tai priemonė paraginti Europos Komisiją imtis veiksmų. Iniciatyvą „Būstas – visiems“ inicijavo Austrijos visuomenininkai drauge su profesinėmis sąjungomis ir kitomis ne pelno organizacijomis. Visose ES šalyse reikia surinkti iš viso 1 milijoną parašų ir bent 7 šalyse – nustatytą minimumą parašų. Lietuvos minimumas yra 8250 parašų, tačiau jei ir nepavyktų tiek surinkti, Lietuvos parašai papildys bendrą ES surinktų parašų skaičių.

Parašai po peticija renkami internetu iki kovo 18 d. (Pagal Lietuvos nustatytus reikalavimus, pasirašant peticiją prašoma nurodyti Lietuvos suteiktą asmens kodą.)

Pasirašyti peticiją.

 

Peticijos reikalavimai

Peticijoje Europos Komisija raginama:

  • imtis veiksmų, kad gerėtų ES piliečių galimybės gauti įperkamą arba subsidijuojamą/socialinį būstą;
  • nevaržyti ir neriboti savivaldybių ir vyriausybių investicijų į socialinį ir įperkamą būstą (leisti joms netaikyti „Mastrichto kriterijų“);
  • sudaryti palankesnes sąlygas pelno nesiekiantiems ir viešojo būsto teikėjams naudotis Europos fondų finansavimo šaltiniais;
  • nustatyti privataus būsto trumpalaikės nuomos taisykles (nes nuoma internetu turistams mažina įperkamo būsto pasiūlą);
  • rūpestingiau analizuoti būsto poreikius ES atsižvelgiant į pragyvenimo lygį ir kainų naštą (standartizuoti ir susisteminti statistinę informaciją).

Paremkime kilnią iniciatyvą. Visi turime teisę į stogą virš galvos. Vergauti bankams, viską sukišti nuomai – normalu, o valstybės parama piliečiams apsirūpinant būstu – nenormalu? Jei taip nemanote, savo parašu prisidėkite prie europiečių judėjimo. Būsto prieinamumas priklauso ir nuo pilietinės visuomenės pastangų.

Pasirašykime:

Iniciatyvos puslapis lietuvių kalba.

EPSU kvietimas.

Oficiali iniciatyvos informacija Europos Komisijos portale.

Iniciatyvą palaikančios organizacijos.

Pasirašymo puslapis.

 

Situacija Lietuvoje

Per dešimt metų (2007–2017) Lietuvoje 50 proc. padaugėjo būsto išlaidų slegiamų gyventojų, didžiąją dalį savo pajamų išleidžiančių būstui. Būsto išlaidų slegiamų jaunų žmonių per dešimtmetį Lietuvoje padaugėjo net 121 proc.

2014–2017 m. būsto įsigijimo kainos Lietuvoje augo iki 8,9 % kasmet; 2019 m. kainos išaugo 6,4 %.

Skursta beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, skurdo lygis nemažėja. 2018 m. apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

2014–2020 m. nacionalinės pažangos programoje Lietuva įsipareigojo kryptingai didinti būsto prieinamumą ir iki 2020 m. būsto prieinamumą pažeidžiamoms gyventojų grupėms padidinti iki 100 proc., tačiau 2016 m. pabaigoje šio tikslo buvo atsisakyta.

Per krizę be savų namų Lietuvoje liko tūkstančiai.

Mažas pajamas gaunantys asmenys (jaunos šeimos, neįgalieji, likę be tėvų globos, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, darbingi asmenys) bendros eilės tvarka iki 30 metų laukia socialinio būsto nuomos.

Didžiųjų miestų savivaldybės turi sukaupusios daugiau nei 13 milijonų eurų būstams įsigyti ar remontuoti, bet pagal paskirtį jų nenaudoja. Didelė dalis savivaldybių turimų butų stovi neapgyvendinti. Socialinis būstas reikalingas tūkstančiams, tačiau savivaldybės juos išparduoda.

Valdininkai pripažįsta, kad žmonėms, atsidūrusiems beviltiškoje situacijoje – praradusiems už paskolą pirktą būstą, susirgusiems baisiomis ligomis ir nebegalintiems išsimokėti bankui – valdžia tegali pasiūlyti stoti į eilę ir laukti dešimtis metų.

 

Lietuvos mokslininkai, tiriantys būsto politiką, konstatuoja, kad:

  • „komunizmo žlugimas buvo lydimas būsto politikos decentralizacijos, o tai reiškė valstybės atsakomybės perdavimą į privačias rankas ir būsto politikos liberalizavimą bei marketizavimą. Nors būsto politikos privatizavimu buvo tikimasi skatinti atsakomybę už privačią nuosavybę ir išspręsti problemas, susijusias su būsto trūkumu, … būsto politikos perdavimas į privačias rankas sukėlė daugybę neigiamų padarinių.“
  • „Visose išsivysčiusiose šalyse valstybė daro įtaką̨ būsto sektoriaus plėtrai ir reguliuoja būsto pasirinkimo bei prieinamumo galimybes. Būsto politika – tai instrumentas, kuriuo valstybė siekia sušvelninti laisvosios rinkos jėgų įtaką namų ūkių pasirinkimui nuomojant, perkant arba statant būstą. Didelė kokybiško ir prieinamo socialinio būsto pasiūla leidžia išlaikyti pakankamai žemas būsto nuomos kainas privačiame sektoriuje, tad nesusidaro sąlygos būsto kainų „burbului“ augti.“
  • „Būsto politika apima šias priemones: skalines, padedančias sumažinti būsto įsigijimo kainą (pavyzdžiui, palūkanų normos nustatymas); nuomos teisių arba teisių į nuomojamą būstą nustatymą; subsidijas vartotojams ir gamintojams; paramą bendruomenių ir bendrijų kūrimuisi ir veiklai; socialinio būsto pasiūlą, paskirstymą ir vadybą; paramą būsto renovacijai ir eksploatacijai; socialinės atskirties mažinimą su būstu susijusiomis priemonėmis.
  • Kitaip negu Lietuvoje, kitose Europos valstybėse „būsto statybą plėtoja mažos bendrovės, įvairios nevyriausybinės organizacijos, taip pat patys namų ūkiai inicijuoja ir vykdo būsto statybą. Prieinamas ir kokybiškas socialinis būstas, teikiamas savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, sudaro sąlygas ilgalaikei nuomai, o tai sumažina poreikį pirkti nuosavą būstą. Įvairios socialinio draudimo schemos leidžia išsaugoti kokybišką būstą net ir patekus į socialinę riziką. Valstybė reguliuoja kainas, siekdama sušvelninti neigiamus rinkos įtakos padarinius.“
  • „Būsto politikos, kaip ir socialinės politikos plačiąja prasme, raida, dosnumas, būsto prieinamumas, įperkamumas priklauso nuo pilietinės visuomenės pastangų ją tobulinti, reikalaujant didesnio socialinio teisingumo bei lygių galimybių.“

Šaltiniai.

 

Šaltinis: lpsk.lt