fbpx

Trišalė taryba: Prezidento pasiūlymams pritarė tik profesinės sąjungos

Paskelbta: 2019-11-21

Lapkričio 19 d. įvyko eilinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Jame Prezidento patarėjai Simonas Krėpšta ir Irena Segalovičienė pristatė Prezidentūros siūlymus, kuriais siekiama geriau derinti įsipareigojimus šeimai ir darbui bei įtvirtinti lygiateisiškumo principą.

Siūloma pakeisti Darbo kodeksą, suteikiant 1 papildomą poilsio dieną per mėnesį 1 arba 2 vaikus iki 12 metų auginantiems tėvams arba auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų. Šiuo metu vadinamieji mamadieniai ir tėvadieniai suteikiami 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų auginantiems asmenims arba tėvams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų.

Prezidento  Gitano Nausėdos pasiūlyme taip pat numatyta auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų suteikti 2 papildomas poilsio dienas per mėnesį, o darbuotojams, asmeniškai prižiūrintiems tėvus (arba įtėvius), arba vieną iš tėvų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, suteikti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per mėnesį, paliekant darbuotojui jo darbo užmokestį.

Anot I. Segalovičienės, tokios nuostatos, gerinančios šeimos ir darbo įsipareigojimus, gali būti numatomos kolektyviniuose susitarimuose, tačiau Lietuvos aprėptis tokiomis sutartimis nėra pakankama, todėl esą tikslinga tai numatyti Darbo kodekse.

Darbdavių atstovai Trišalėje taryboje nepritarė Prezidento siūlymams esą dėl per didelės finansinės naštos verslui, Vyriausybės pusė taip pat nepalaikė iniciatyvos. Paramą siūlomoms nuostatoms išreiškė tik profesinės sąjungos.

Pasak Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotojos Dalios Jakutavičės, profesinė sąjungos pritaria Prezidentūros iniciatyvai, tačiau norint darbuotojams sudaryti geresnes sąlygas daugiau laiko praleisti su šeima, reikia skatinti ir kolektyvinių sutarčių sudarymą, nes jose labai dažnai susitariama dėl papildomų laisvų dienų šeimai. Deja, su naujojo Darbo kodekso įsigaliojimu, anot jos, „darbdaviams dingo noras derėtis dėl  kolektyvinių sutarčių“.  Net tokios „pavyzdinės įmonės“ kaip „Orlen Lietuva“ ar „Achema“ nemato reikalo jų pasirašinėti. LPSK atstovės teigimu, būtų sveikintina, jei Prezidentūra, pvz., imtųsi iniciatyvos, kad būtų suteikta pranašumo viešuosiuose pirkimuose toms įmonėms, kuriose veikia kolektyvinės sutartys.

Prezidento patarėjas S. Krėpšta patikino, jog yra svarstoma, kaip teisinėmis priemonėmis galima būtų skatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą.

Posėdyje diskutuota Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ pasiūlytu klausimu „Dėl psichologinio smurto darbe prevencijos ir sprendimų“. Profesinė sąjunga siūlo aktualią psichologinio smurto problemą spręsti  ratifikuojant Tarptautinės darbo organizacijos 190 konvencija „Dėl smurto ir priekabiavimo panaikinimo darbo aplinkoje“ bei pakeičiant Darbo kodekso 30 straipsnį ar/ir priimant poįstatyminį teisės aktą, leidžiantį aiškiai reglamentuoti nukentėjusių darbuotojų gynimo(si) priemones.

Darbdavių atstovai išsakė baimių, jog gali pasitaikyti daug nepagrįstų darbuotojų skundų. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė, jog darbo ginčų komisijos per metus gavo tik keturis skundus dėl psichologinio smurto darbe, iš kurių tik du pasitvirtino, todėl profesinės sąjungos pačios turėtų daugiau dirbti šiuo klausimu. Jos teigimu, dėl medikų darbo sąlygų yra sudaryta speciali komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kur bus parengtos rekomendacijos, kurias bus galima pritaikyti ir visiems darbuotojams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas pristatė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą, kuris numato, jog nelaimingi atsitikimai kelionėje į ir iš darbo nebūtų priskiriami nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai. Tai Vyriausybės inicijuotas projektas, taip siekiama sutaupyti „Sodros“ lėšų, nes 40 proc. išmokų iš nelaimingų atsitikimų darbe fondo kaip tik ir sumokama už nelaimes pakeliui į ar iš darbo. O darbuotojai esą vis tiek gaus išmokas tik jau iš kito – ligos ir motinystės draudimo.

Profesinės sąjungos pasisakė griežtai prieš, nes tokiu atveju bloginama darbuotojų situacija, – išmokos minėtų nelaimių atvejais būtų mažesnės.

SADM atstovas V. Kalinauskas pristatė ir Garantinio fondo 2018 metų veiklos ir sąmatų vykdymo ataskaitą. Anot jo, šiuo metu šiame fonde yra apie 90 mln. eurų, tačiau jeigu ištiktų ekonominė krizė ir padaugėtų bankrotų, šis rezervas labai greitai „ištirptų“.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Informacija dėl Lietuvos kelių transporto sektoriaus buvo pateikta kaip atsvara praeitame posėdyje pristatytam Lietuvos banko tyrimui, kuris atskleidė, jog transporto sektorius yra pajėgus absorbuoti padidėjusias sąnaudas dėl minimalios mėnesio algos koeficiento padidinimo. „Linavos“ užsakytas tyrimas tuo tarpu parodė, jog staigus MMA pakėlimas kartu su ES mobilumo paketo priemonėmis – didelė finansinė našta įmonėms, todėl dalis jų esą užsidarys arbe nueis į šešėlį.

Trišalės tarybos posėdyje savo veiklą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) pristatė trečiosios grupės (joje atstovaujami visi kiti, neįeinantys į darbuotojų ar darbdavių grupes, interesai) atstovai Vitas Mačiulis ir Mindaugas Maciulevičius. Su Lietuvos į EESRK deleguotais atstovais besibaigiant jų kadencijai susitikti Trišalėje taryboje nuspręsta ankstesniame posėdyje.

Kitas Lietuvos trišalės tarybos posėdis numatytas gruodžio 17 d.

Šaltinis: lpsk.lt