J. Rifkinas: profesinės sąjungos turi neeilinį šansą

Paskelbta: 2016-07-25

 

 

Ekonominių krypčių fondo prezidentas, ekonomikos knygų autorius Jeremis Rifkinas (Jeremy Rifkin) pažymi, kad, nors profesinės sąjungos ir susivienijimai, susikūrę kaip svertas prieš pramonininkų vienvaldystę, visada atliko besivejančiojo vaidmenį, pagaliau situacija keičiasi.

J. Rifkino teigimu, su dalijimosi ekonomikos paplitimu ir skaitmeninės Y kartos įsigalėjimu profesinės sąjungos ir susivienijimai įgavo niekada neturėtą progą sustiprėti. Tiesa, kad būtų išnaudotas šansas, reikia atsinaujinti.

„Profesinės sąjungos turi persiorganizuoti ir pritraukti skaitmeninę kartą, – įsitikinęs jis. – Y karta atvira dalinimosi ekonomikai, jie palankiai žiūri į sukurtų gėrybių ir paslaugų atidavimą kitiems už dyką. Prisiminkite kad ir ne pelno siekiančias „Wikipedia“ ar „Couchsurfing“ platformas.“ krypčių fondo prezidentas, ekonomikos knygų autorius Jeremis Rifkinas pažymi, kad, nors profesinės sąjungos ir susivienijimai, susikūrę kaip svertas prieš pramonininkų vienvaldystę, visada atliko besivejančiojo vaidmenį, pagaliau situacija keičiasi.

Kompiuterinių technologijų sąlygotos trečiosios industrinės revoliucijos sukelti pokyčiai tikrai didesni nei visi ankstesni per tokį trumpą laiką įvykę visuomenių persitvarkymai: „Korporacijų valdybose vyrauja chaosas, bandant išsiaiškinti, ką daryti dėl kylančios nulinių ribinių sąnaudų visuomenės.“

Kita vertus, nors tokios kompanijos kaip „Google“, „Facebook“ ar „Twitter“ prisideda prie dalijimosi ekonomikos kūrimo ir tam tikrų ekonominių veiklų suardymo, tačiau dalis kompanijų, platformų iškyla į viršų ir kuria naujus monopolius. Taigi, senos ydingos praktikos nedings. Bėda ta, kad Y karta vis dar dažnai nesupranta, kad reikia grumtis už teisingą gėrybių paskirstymą visuomenėje.

Čia profesinės sąjungos galėtų būti galinga jėga – juk jose sukauptas ne vienas dešimtmetis  išminties ir patirties, kovojant už savo teises ir tai, kas joms priklauso už savo darbu sukurtas gėrybes.

Nors siekiant tikslų jaunesnioji karta gali greitai mobilizuotis pasitelkusi internetą (kas, žinoma, reikšminga), ne mažiau svarbu stovėti ant tikros žemės, dalyvauti savo bendruomenės gyvenime.

„Turime telktis, kad išlaikytume bent dalį kontrolės dėl gėrybių gamybos ir jų paskirstymo visuomenėje. Aplink šį principą sukasi profesinių sąjungų istorija. Tai turi suvokti ir Y karta. Iš kitos pusės, ji gali daug ko išmokyti vyresniąją kartą. Juk jie kuria prekes ir paslaugas vieni kitiems mažesnėmis ribinėmis sąnaudomis, prisidėjo kuriant dalijimosi ekonomiką. Tai – tobula santuoka, tačiau bendradarbiavimas turi prasidėti dabar, – pabrėžia ekonomistas. – Kol kas korporacijos samdo Y kartą ir juos integruoja į sistemą, bet nepamirškime, kad dabartinis laikmetis palankesnis susivienijimams.“

Vis tik J. Rifkinas pabrėžia, kad, nors profesinės sąjungos ir susivienijimai privalo prisitaikyti prie naujos padėties, negalima prarasti savo filosofinės motyvacijos. „Kas tai? Noras teisingai dalintis darbo vaisiais. Turime dirbti vieni su kitais, padėti plėsti dalijimosi ekonomiką. Jei dabar nesukelsime šios revoliucijos, teks kaltinti tik save. Dabar yra pats tinkamiausias momentas. Profesinės sąjungos, susivienijimai turi aktyviau veikti politiniame lygyje, kad sukurtume teisingesnę, humaniškesnę ir didesnės demokratijos ekonomiką. To reikia, kad gebėtume tvariai egzistuoti šioje planetoje.“

Šaltinis: lpsk.lt