Mokslininkai atskleidė dirbančiųjų skurdo priežastis: deja, Lietuva ir vėl blogiausiųjų penketuke

Paskelbta: 2019-07-01

Nuotrauka: 15min

Europos profesinių sąjungų institutas (ETUI) neseniai paskelbė apžvalgą Europos ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos temomis, kuri publikuojama reguliariai, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į pagrindines minėtų sričių problemas ir iššūkius.

Šįkart straipsnyje „Išgyvenimo Europos Sąjungoje kaina“ analizuojama pragyvenimo pajamų tematika palaikant Europos Komisijos pirmininko Jean-Claude Juncker idėją, jog Europos integracijos socialinis ramstis turi apibrėžti minimalių pajamų standartą mažas pajamas gaunantiems darbuotojams.

Lietuvoje mažai uždirbantys darbuotojai balansuoja ties skurdo riba

„Rytų ir kai kurios pietų Europos valstybės tiesiog nesugeba garantuoti pakankamas pajamas visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui, kad būtų užtikrintas orus pragyvenimo lygmuo, net jei kalbame tik apie pagrindinius poreikius“, - pažymi publikacijos autoriai Brian Fabo ir Martin Guzi.

Analizė atskleidžia būtinas pajamas, reikalingas oriam pragyvenimui, remiantis oficialia Europos Sąjungos statistika bei europiečių lūkesčiais, šiuos duomenis lyginant su faktiškai disponuojamomis mažai uždirbančių darbuotojų pajamomis.

Deja, kaip matyti iš šių autorių surinktų duomenų, Lietuva atsiduria sąrašo pabaigoje ir pagal pragyvenimo lygį lenkia tik Rumuniją, Bulgariją ir Vengriją (faktiškai disponuojamos mažiau uždirbančių lietuvių  pajamos - 616 EUR, skurdo riba - 644 EUR, tuo metu šių darbuotojų lūkestis oriam, pagrindines reikmes tenkinančiam, pragyvenimui – 1075 EUR). Taigi, matome, kad minimalias pajamas gaunantys mūsų šalies darbuotojai uždirba tik vos daugiau nei šiuo metu fiksuojama skurdo riba.

Pagrindinė dirbančiųjų skurdo priežastis – ydinga mokesčių sistema

„Alternatyvūs rodikliai rodo, kad turimos mažai uždirbančių namų ūkių disponuojamosios pajamos nėra pakankamos, kad jie „sudurtų galą su galu“. Štai kodėl vis dažniau prabylame apie dirbančius skurdžius (angl. working poor)“, - teigia mokslininkai ir priduria, jog labai svarbu kiekvienoje šalyje nustatyti pragyvenimo atlygį (angl. living wage) ir vadovautis ne kiek bruto, kiek neto atlyginimu (t.y., atlyginimu po mokesčių) - tik žinodami „į rankas“ gaunamas pajamas galėsime apskaičiuoti faktines disponuojamas pajamas, ar jų užtenka oriam pragyvenimui, ir jei ne, tai kiek dar reikia pakelti minimalias pajamas, kad dirbantieji ir jų šeimos galėtų patenkinti savo bent jau pagrindinius poreikius.

Pasak B. Fabo ir M. Guzi, dažnai esti taip, kad mažai uždirbantys dar turi susimokėti didžiulius mokesčius, ir galiausiai nebelieka lėšų net ir tokiems poreikiams, kaip maistas, tinkamas būstas, ugdymas ir pan.

„Taigi, be to, kad būtina nustatyti padoraus gyvenimo kainą, turi būti planuojama ir tokia politika, kuri skatintų mažai uždirbančių namų ūkių pajamų kilimą. Labai svarbu kovoti su nelygybe ir skatinti socialinę sanglaudą, pvz., pereiti prie progresinių mokesčių sistemos.

Turime suvokti, kad mažai uždirbančių namų ūkių situacija konkrečioje šalyje iš dalies atskleidžia ir tos šalies atlyginimų lygį. Todėl reikia, ypač Rytų Europos šalyse, pereiti nuo žemo darbo užmokesčio, kaip pagrindinio įmonių konkurencingumo šaltinio, sampratos ir imtis konkrečių veiksmų“, - atkreipia dėmesį ETUI ekspertai.

Visa Brian Fabo ir Martin Guzi publikacija (anglų k.) čia.

 

Pagal ETUI informaciją parengė Jūratė Jasiūnienė