Vis dar egzistuojanti nelygybė augina nepasitikėjimą ir kelia pavojų ES demokratijai

Paskelbta: 2019-05-10

Ekonominiai ir gyvenimo sąlygų skirtumai kelia vis didesnių politinių iššūkių Europos Sąjungai (ES) - tai ryškiai iliustruoja populiarėjantys nacionalistiniai judėjimai ir pastarieji politiniai įvykiai, pavyzdžiui Brexit. ES ateitis didele dalimi priklausys nuo didesnės lygybės ir teisingumo tarp valstybių, grįstų tarpusavio solidarumo pagrindu.

Artėjant Europos Parlamento rinkimams būtų prasminga diskutuoti apie tai, kodėl žmogiškasis darbas vertinamas taip nevienodai ir ar gyvenimo galimybės skirtingose šalyse gali taip skirtis, kaip rodo statistika. Ką galime padaryti, kad sukurtume Europą daugeliui piliečių, o ne keliems išrinktiesiems?

Duomenys tvirtina: nelygybė tikrai egzistuoja

Nelygybė ir jos pasekmės tampa vis aktualesnės moksliniame diskurse, mat didesnės galimybės surenkant asmeninius duomenis leidžia geriau suprasti kasdienį ES žmonių gyvenimą. Štai 2010 m. atliktas Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas (HFCS) atskleidė turto pasiskirstymą daugelyje ES valstybių narių. Be to, Europos Sąjungos statistiniai duomenys apie pajamų ir gyvenimo sąlygas (EU-SILC) ir Eurofound gyvenimo kokybės tyrimas (EQLS) pateikė reikšmingos informacijos apie gyvenimo sąlygas.

Remiantis minėtais duomenimis buvo sukurta interneto svetainė www.inequalityin.eu, kurioje anglų arba vokiečių kalbomis jau galima plačiai susipažinti su daugialypiais nelygybės aspektais ES šalyse. Informacija yra suskirstyta į tris lygius: pirmajame nagrinėjamos profesinių grupių pajamos konkrečiose šalyse ir tarp jų; antrasis tiria skirtingus aplinkos parametrus, kaip gyvenimo kokybės valstybėse narėse rodiklius, o trečiajame pagal turimą informaciją yra pateiktos nelygybės mažinimo sprendimų idėjos. Tikimasi, kad šis projektas paskatins ne tik platesnę diskusiją nelygybės mažinimo klausimais, bet ir paragins imtis realių veiksmų.

Pavojus demokratinės Europos išlikimui

Analizuojant duomenis tampa aišku, kad vis dar reikia daug nuveikti mažinant atskirtį ir nelygybę. Štai net 22 proc. ES piliečių vis dar susiduria su skurdo rizika, o 10 proc. turtingiausiųjų valdo net 90 proc. viso turto.

Techninės pakraipos profesijų darbuotojai Austrijoje uždirba tris kartus daugiau nei jų kolegos Vengrijoje, tuo metu moterų atlyginimai vis dar yra vidutiniškai 16 proc. mažesni nei vyrų, kaip ir jų pensijos - 40 proc. Be to, tik trečdalis moterų yra parlamentuose ir vyriausybėse.

Kol egzistuoja šie dideli ekonominiai ir socialiniai skirtumai, vizija apie bendrą Europą, kurioje visi turėtų galimybę gyventi oriai, bliūkšta.  

Turime veikti ryžtingai, nes per pastaruosius dešimt metų pasitikėjimas ES institucijomis labai sumažėjo: kai 2007 m. septyni iš dešimties graikų Pasitikėjo Europos Komisija, 2018 m. šis skaičius sumažėjo iki trijų. O, kaip žinia, Europos demokratijos stabilumas labai tiesiogiai priklauso nuo didelio pasitikėjimo jos institucijomis.

 

Parengta pagal dr. Georg Hubmann straipsnį, šaltinis: www.socialeurope.eu

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija