fbpx

Paskelbtas tyrimas dėl lyčių lygybės profesinėse sąjungose ir darbo rinkoje

Paskelbta: 2019-05-08

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) paskelbė kasmetinį Lyčių lygybės tyrimą. Jame daugiausia gilintasi į 1) moterų narystės ir dalyvavimo priimant sprendimus Europos profesinėse sąjungose tendencijas bei 2) profsąjungų nuomonę kaip geriausia mažinti lyčių atlyginimų skirtumą bei didinti darbo užmokesčio skaidrumą.

Pagrindinės tyrimo išvados dėl moterų narystės ir dalyvavimo priimant sprendimus

Iš viso klausimyną atsakė 41 konfederacija iš 26 valstybių, kas apjungia 38 mln. narių – apie 80 proc. visų Europos profesinių sąjungų konfederacijos. Iš atsakymų paaiškėjo, kad bendrai tarp atsakiusiųjų profesinių sąjungų konfederacijų apie 45,1 proc. narių sudaro moterys. Tai šiek tiek mažesnė dalis nei „Eurostat“ pateikiami duomenys iš 35 šalių dėl moterų dalies darbo rinkoje – 47,1 proc.

Skirtumai tarp konfederacijų nemaži: moterų dalis profesinėse sąjungose svyruoja nuo 3/4, t. y. 77,4 proc., STTK Suomijoje iki 3/10, t. y. 29,7 proc. SGB/USS Šveicarijoje.

Daugelis konfederacijų teigia, kad moterų dalis profesinėse sąjungose per metus šiek tiek padidėjo arba nekito. Tuo metu, remiantis nuo 2008 m. ETUC renkamais atsakymais, matomas aiškus moterų narių daugėjimas.

Žiūrint į profesinių sąjungų lyderius, 11 iš 41 konfederacijos turi pagrindinę vadovę moterį. Vis dėlto, kadangi dviems konfederacijoms bendrai vadovauja prezidentas/-ė ir generalinis/-ė sekretorius/-ė, vadinasi, iš viso yra 43vadovaujančios pozicijos, taigi, moterys užima 25,6 proc. lyderių postų.

Konfederacijos, kurioms vadovauja moterys: ABVV/FGTB (Belgija), ACV/CSC (Belgija),LIGA (Vengrija), ASÍ (Islandija), ICTU (Airija), CISL (Italija), LPSK/LTUC (Lietuva), UNIO (Norvegija), ZSSS (Slovėnija), TCO (Švedija) ir TUC (Jungtinė Karalystė).

Visos valdymo komandos analizė (įskaitant viceprezidentus, generalinių sekretorių pavaduotojus, iždininkus) rodo, kad yra 15 konfederacijų, kur 50 proc. ar daugiau komandos sudaro moterys. Taip pat yra 5 konfederacijos, kur vadovų komandoje nėra nė vienos moters (vis tik struktūra gali neatspindėti tikrosios moterų įtakos konfederacijoms). Žiūrint bendrai, vidutiniškai apie 37,1 proc. moterų užima vadovaujančias pozicijas profesinėse sąjungose.

Iš respondentų atsakymų dėl veiksmų gerinant lyčių balansą profesinėse sąjungose matome, kad daug kur imtasi priemonių garantuojant moterų atstovavimą sprendimų priėmimo organuose bei progresuojama susijusiose srityse. Taip pat įgyvendinami mokymai ir mentorystės programos moterims, pripažįstama moterims atstovaujančių struktūrų svarba.

Apibendrinant moterų lyderių situaciją, matome, kad, nors stebime pažangą, nėra garantijos, kad kiekvienais metais judėsime norime linkme.

 

Pagrindinės išvados dėl vyrų ir moterų atlyginimų skirtumo

Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad vidutinis skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų (be viešojo administravimo struktūrų) ES šalyse siekia 16 proc., svyruojant nuo 25,6 proc. Estijoje ir 3,5 proc. Rumunijoje. Vis dėlto mažas atotrūkis nebūtinai yra pozityvus dalykas: taip gali nutikti dėl menkesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje.

Daugelis konfederacijų atsakė, kad Vienodo darbo užmokesčio direktyvos poveikis buvo ribotas, ypač – dėl darbo užmokesčio skaidrumo užtikrinimo ir vengiant su darbo užmokesčiu susijusios diskriminacijos. Daugelis atsakiusiųjų teigė, kad geriausiu atveju tebuvo nedidelių pokyčių. Šiek tiek didesnis poveikis pajaustas dėl prieš diskriminaciją, susijusią su darbo užmokesčiu, nukreiptų priemonių taikymo ir užtikrinant prieigą prie teisingumo.

Nepaisant to, daugelis konfederacijų vertino Vienodo darbo užmokesčio direktyvą kaip naudingą, ypač užtikrinant bendrą pažangą šioje srityje.

Rekomendacijos dėl užmokesčio skaidrumo poveikis taip pat vertintas kaip ribotas. Tik 12 konfederacijų iš 8 valstybių teigė, kad ji įgyvendinta lokaliai. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Airijoje, šios teisės normos dar tik perkeliamos į nacionalinę teisę, o tokiose šalyse kaip Nyderlandai manoma, kad pakanka jau egzistuojančių teisės normų. Tik 10 konfederacijų teigė, kad su jomis konsultuotasi dėl šios rekomendacijos.

Dėl Europos ir tarptautinių pareigų ar standartų poveikio teigta, kad Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos buvo ypač naudingos. Vis tik pažymėtina, kad dalis darbdavių pasinaudojo Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu kaip pretekstu, kad neatskleistų darbo užmokesčio ir jo struktūros detalių.

Dėl atlyginimų atotrūkio priežasčių tarp vyrų ir moterų daugiausia išskirta darbo rinkos segregacija bei netolygaus pareigų šeimoje pasiskirstymo.

Daugelis konfederacijų taip pat pranešė, kad jų šakinės organizacijos pasitelkia kolektyvines derybas, siekiant sumažinti atlyginimų atotrūkį tarp vyrų ir moterų.

Galiausiai, paklausus konfederacijų dėl specifinių rekomendacijų mažinant atlyginimų atotrūkį, daugiausia galimybių to pasiekti matyta sprendžiant nacionalinio lygmens problemas. Jos daugiausia susivedė į didesnį atlyginimo skaidrumą, geresnes darbuotojų atstovų teises ir griežtesnį taisyklių taikymą.

 

Visą tyrimą anglų kalba galite parsisiųsti čia:

https://www.etuc.org/sites/default/files/circular/file/2019-05/ETUC_Annual_Equality_Survey%202019_FINAL_EN.pdf

 

Šaltinis: lpsk.lt