TDO ataskaita atskleidžia realias moterų ir vyrų atlyginimų skirtumo priežastis

Paskelbta: 2018-12-05

Naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai rodo, kad nemažai šeimų būtų patenkintos gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, jeigu gautų apie 400 eurų didesnes pajamas.
Tuo metu naujausios Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitos duomenimis,  darbo užmokesčio augimas 2017 m. sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2008 m., ir jis yra gerokai žemesnis nei iki pasaulinės finansų krizės.

2018/19 m. globalaus darbo užmokesčio ataskaitoje nustatyta, kad realiuoju laikotarpiu (atsižvelgiant į kainų infliaciją) pasaulinis darbo užmokesčio augimas 2017 m. sumažėjo iki 1,8 proc., kai 2016 m. jis buvo 2,4 proc. Šie rezultatai pagrįsti 136 šalių duomenimis.

Analizuojant darbo užmokesčio augimą, ataskaitoje teigiama, kad išsivysčiusių didžiojo dvidešimtuko šalių realus darbo užmokesčio augimas sumažėjo nuo 0,9 procento 2016 m. iki 0,4 procento 2017 m. O besivystančiose šalyse realus darbo užmokesčio augimas svyravo nuo 4,9 procento 2016 m. ir 2017 m. - 4,3 proc.

Be to, daugelyje šalių su mažų ir vidutinių pajamų ekonomikomis pajamų nelygybė vis dar išlieka aukšta, o darbo užmokesčio dydis dažnai yra nepakankamas, kad būtų patenkinti darbuotojų ir jų šeimų poreikiai.

"Toks stagnuojantis atlyginimų kilimas yra kliūtis ekonomikos ir pragyvenimo lygio augimui. Šalys su savo socialiniais partneriais turėtų ištirti būdus, kaip pasiekti socialiai ir ekonomiškai tvarų darbo užmokesčio augimą.", - analizės duomenis komentuoja generalinis TDO direktorius Guy Ryder.

Abiejų lyčių atlyginimų skirtumo priežastys – ne moterų išsilavinimo ar gebėjimų trūkumas  

Ataskaitoje lyčių darbo užmokesčio skirtumai apskaičiuoti naujoviškais metodais, naudojant duomenis iš 70 šalių ir apie 80 procentų dirbančiųjų visame pasaulyje. Jos rezultatai rodo, kad visame pasaulyje moterys gauna maždaug 19 proc. mažesnius atlyginimus nei vyrai. Lietuvoje šis rodiklis yra mažiausias iš trijų Baltijos valstybių, tačiau vistiek siekia 16 proc. (Estijoje – 26 proc., Latvijoje – 22 proc.).

"Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas yra vienas iš didžiausių šiandieninių socialinės neteisybės apraiškų, ir visos šalys turėtų stengtis geriau suprasti, kas slypi po šiuo veiksniu bei pagreitinti progresą siekiant lyčių lygybės darbo rinkoje.", - sakė Guy Ryder.

Beje, ataskaita rodo, kad šis skirtumas tarp lyčių yra tuo didesnis, kuo mažesnis darbo užmokestis.

Remiantis empiriniais tyrimo duomenimis matyti, kad tokie tradiciniai paaiškinimai, kaip antai vyrų ir moterų išsilavinimo lygio skirtumas, vaidina itin ribotą vaidmenį aaiškinant lyčių darbo užmokesčio skirtumus.

"Daugelyje šalių moterys yra labiau išsilavinusios ir ne mažiau gabios nei vyrai, tačiau gauna mažesnį darbo užmokestį, net jei jie dirba tose pačiose profesinėse kategorijose.", - sako TDO ekonometrikos ir darbo užmokesčio specialistė Rosalia Vazquez-Alvarez ir priduria, jog norint sumažinti lyčių atlyginimų skirtumus, daugiau dėmesio turi būti skiriama užtikrinant vienodą moterų ir vyrų darbo užmokestį bei mažinant moterų darbo nuvertinimą, kuris vis dar yra gajus daugelyje šalių.

Kitas darbo užmokesčio skirtumo veiksnys yra motinystė. Ataskaitoje teigiama, kad mamoms būdingos mažesnės darbo užmokesčio apimtys lyginant su darbuotojomis, neauginančiomis vaikų. Tai gali būti susiję su įvairiais veiksniais, įskaitant nedalyvavimą darbo rinkoje motinystės atostogų metu, sutrumpintą darbo laiką, įdarbinimą labiau šeimai palankiomis darbo sąlygomis, taip pat stereotipinius įdarbinimo sprendimus įmonėse.

Tyrimo duomenys rodo ir tai, kad nemažai atvejų lyčių darbo užmokesčio skirtumai atsiranda jau tuo metu, kai moteris dar net nėra motinystės atostogose, ir tai rodo būtinybę kovoti su stereotipais bei diskriminacija jau moterų patekimo į darbo rinką momentu.

 

Pagal ilo.org ir delfi.lt informaciją parengė Jūratė Jasiūnienė